43°57′14″ š. pl. 4°48′18.2″ r. ilg. / 43.95389°š. pl. 4.805056°r. ilg. / 43.95389; 4.805056

Sen Benzė tiltas
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Prancūzija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 228
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1995 m.  (33 sesija)
Sen Benzė tiltas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Sen Benzė tiltas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Sen Benzė tiltas, arba Avinjono tiltas (pranc. Pont Saint-Bénezet) – žymus viduramžių tiltas Avinjone pietų Prancūzijoje. Išlikusio tilto fragmentai kerta Ronos upę. Įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1995 m.

Statinio arkos yra elipsės formos, su ištęsta vertikalia ašimi. Tai buvo naujovė tiltų statyboje, leidusi įrengti iki 35 m ilgio tarpatramį, ilgesnį, nei romėnų arkinės konstrukcijos. Be to, atramos buvo su lytlaužomis iš abiejų pusių.

Tiltas buvo pastatytas 1171–1185 m., turėjęs apie 900 m pradinį ilgį, dažnai niokotas potvynių ir atstatinėtas. Šimtmečių bėgyje statinys tapo vis labiau keliančiu grėsmę saugumui, nes sugriuvusios akmens arkos buvo keičiamos medinėmis. Tiltas buvo strategiškai svarbi užtikrinta perėja per Roną kelyje tarp Liono ir Viduržemio jūros. Be to, jis jungė Romas popiežiaus kontroliuojamą anklavą su prancūzų monarchų teritorija. Abiejuose krantuose stovėjo sargyba, buvo renkami muito mokesčiai. Tiltas pagarsėjo XV a., sukūrus apie jį dainą „Sur Le Pont d’Avignon“.

Tiltą iš rikiuotės galutinai išvedė katastrofiškas 1668 m. potvynis, nunešęs didesnę tilto dalį. Nuo tada tiltas nebebuvo atstatomas, galiausiai liko keturios tilto arkos iš buvusių 22. Ant antrosios atramos išlikusi nedidelė Šv. Nikolajaus koplyčia.

• Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje
• Sen Benzė tiltas
• Avinjono tilto istorija Archyvuota kopija 2009-06-29 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje Šiaurės ir vakarų Mon Sen Mišelis (1979) · Amjeno katedra (1981) · Sen Saven sur Gartampo abatija (1983) · Reimso katedra, buvusi Šv. Remigijaus abatija ir To rūmai (1991) · Belgijos ir Prancūzijos varpinės (1999, kartu su Belgija) · Havras – Ogiusto Perė atstatytas miestas (2005) · Šiaurės-Pa de Kalė kalnakasybos regionas (2012) · Šampanės kalvos, vyndarystės vietos ir rūsiai (2015) Vidurio Šartro katedra (1979) · Versalio rūmai ir parkas (1979) · Fonteblo rūmai ir parkas (1981) · Paryžius, Senos pakrantės (1991) · Buržo katedra (1992) · Luaros slėnis tarp Siuli prie Luaros ir Šalono (2000) · Provenas – viduramžių mugių miestas (2001) · Didieji Europos SPA miestai (Viši) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) Rytų Vezlė abatija ir kalva (1979) · Cistersų Fontenė abatija (1981) · Ark e Senano druskos gamyklos (1982) · Plas Stanislas, Plas de la Karjė ir Plas d’Aljans Nansi mieste (1983) · Strasbūras, Didžioji sala (1988) · Liono istorinės vietos (1998) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Burgundijos teruarai (2015) · Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė (2018) · Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės (2023, kartu su Belgija) Pietų ir Korsika Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje (1979) · Arlio romėnų ir romaniškieji paminklai (1981) · Romėnų teatras su apylinkėmis ir triumfo arka Oranže (1981) · Porto įlanka: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir Skandolos gamtos rezervatas (1983) · Gardo tiltas (romėnų akvedukas) (1985) · Avinjonas: Avinjono Popiežių rūmai, vyskupų rūmai ir Avinjono tiltas (1995) · Midi kanalas (1996) · Karkasono įtvirtintas miestas (1996) · Sent Emiljono jurisdikcija (1999) · Pirėnai-Monte Perdidas (1997, kartu su Ispanija) · Bordo, Mėnulio uostas (2007) · Albi: vyskupų miestas (2010) · Kosai ir Sevenai, Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Dekoruota Pont d'Arko ola, žinoma kaip Šoveto Pont d'Arko grota Ardeše (2014) · Nica, žiemos kurortas Žydrojoje pakrantėje (2021) · Korduano švyturys (2021) · Maison Carrée Nimo mieste (2023) Visa šalis Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje (1998) · Vaubano gynybiniai įtvirtinimai (2008) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)· Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių) Ne Europoje Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai (2010) · Taputapuatea (2017, Prancūzijos Polinezija) · Prancūzijos pietų žemės ir jūros (2019) · Pelė ugnikalniai ir miškai ir Šiaurės Martinikos pitonai (2023, Martinika) · Te Henua Enata – Markizų salos (2024, Prancūzijos Polinezija) Nematerialaus paveldo objektai