Nansi pranc. Nancy
Geležinkelio stotis naktį
Nansi 48°42′0″ š. pl. 6°11′0″ r. ilg. / 48.70000°š. pl. 6.18333°r. ilg. / 48.70000; 6.18333 (Nansi)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Lotaringija
Departamentas	Merta ir Mozelis
Gyventojų (2007)	105 300
Plotas	15,01 km²
Tankumas (2007)	7 015 žm./km²
Altitudė	212 m
Vikiteka	Nansi
Kirčiavimas	Nansì

Nansi (pranc. Nancy) – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, istorinė Lotaringijos sostinė, o dabar Mertos ir Mozelio departamento adm. centras. Teka upė Merta, vystoma elektrotechnikos, transporto mašinų pramonė, avalynės, siuvimo, lengvoji, porceliano ir stiklo pramonė. Priemiesčiuose išgaunama geležies rūda, veikia metalurgijos gamyklos.

XI a. gyvenvietę įkūrė Lotaringijos kunigaikštis Gerardas. Nuo XIII a. iki 1766 m. čia buvo įkurdinta Lotaringijos hercogų rezidencija, vėliau Nansi įėjo Prancūzijos sudėtin. Miestas glaudžiai susijęs su Lietuvos–Lenkijos valstybės valdovu Stanislovu Leščinskiu. Versalyje išleidus dukterį už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV, jam 1735 m. buvo suteikti Lotaringijos ir Baro hercogų titulai. Po to St.Leščinskis su žmona Katerina Opalinska apsigyveno Nansi, jis čia įkūrė Stanislovo akademiją ir įsteigė miesto biblioteką, pastatė rotušę.

Miestą garsina Notre Dame de Bonsecours bažnyčia, funduota buv. mūsų valstybės valdovo. Tai turėjo būti ir Leščinskių šeimos laidojimo koplyčia, kadangi jis, būdamas svetimšaliu, negalėjo ilsėtis šalia Lotaringijos valdovų. Ant šios bažnyčios fasado išliko ATR herbas; antkapius, dar Leščinskiams gyviems esant, sukūrė Nikolas Sebastjanas ir Klodas Lui Vasė: valdovė Katerina pavaizduota atsiklaupusi prie angelo, kuris ragina sugrįžti į Dangų, o jos sutuoktinį apverkia Gailestingumas ir Lotaringija.

Prie Leščinskių kapų lankydavosi į Prancūziją pasitraukę 1831 m. sukilimo dalyviai lenkai ir lietuviai, jų pastangomis abiejų valdovų karstai buvo laivu išplukdyti į Sankt Peterburgą. Rusijos caras neleido karstų gabenti į Krokuvą ir juos teko patalpinti Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tik 1922 m., sutinkamai su pasirašyta Rygos sutartimi, Lečinskių palaikai buvo perlaidoti tėvynėje.^[2]

2012 m., apjungus Nansi ir Meco aukštąsias mokyklas, įkurtas Lotaringijos universitetas. Lankytojus kviečia hercogų rūmai–muziejus, botanikos sodas ir 1703–1742 m. iškilusi katedra, pranciškonų bažnyčia (XV a.; su XIV–XVI a. laidotais Lotaringijos hercogų palaikais). 1936 m. atidarytas dailės menų muziejus su secesiniais Nansi mokyklos stiliaus stiklo eksponatais.

• AS Nancy Lorraine
• FC Nancy

• Nansi SLUC

• Miesto internetinė svetainė (fr)
• Turizmas mieste // www.nancy-tourisme.fr (en)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje Šiaurės ir vakarų Mon Sen Mišelis (1979) · Amjeno katedra (1981) · Sen Saven sur Gartampo abatija (1983) · Reimso katedra, buvusi Šv. Remigijaus abatija ir To rūmai (1991) · Belgijos ir Prancūzijos varpinės (1999, kartu su Belgija) · Havras – Ogiusto Perė atstatytas miestas (2005) · Šiaurės-Pa de Kalė kalnakasybos regionas (2012) · Šampanės kalvos, vyndarystės vietos ir rūsiai (2015) Vidurio Šartro katedra (1979) · Versalio rūmai ir parkas (1979) · Fonteblo rūmai ir parkas (1981) · Paryžius, Senos pakrantės (1991) · Buržo katedra (1992) · Luaros slėnis tarp Siuli prie Luaros ir Šalono (2000) · Provenas – viduramžių mugių miestas (2001) · Didieji Europos SPA miestai (Viši) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) Rytų Vezlė abatija ir kalva (1979) · Cistersų Fontenė abatija (1981) · Ark e Senano druskos gamyklos (1982) · Plas Stanislas, Plas de la Karjė ir Plas d’Aljans Nansi mieste (1983) · Strasbūras, Didžioji sala (1988) · Liono istorinės vietos (1998) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Burgundijos teruarai (2015) · Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė (2018) · Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės (2023, kartu su Belgija) Pietų ir Korsika Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje (1979) · Arlio romėnų ir romaniškieji paminklai (1981) · Romėnų teatras su apylinkėmis ir triumfo arka Oranže (1981) · Porto įlanka: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir Skandolos gamtos rezervatas (1983) · Gardo tiltas (romėnų akvedukas) (1985) · Avinjonas: Avinjono Popiežių rūmai, vyskupų rūmai ir Avinjono tiltas (1995) · Midi kanalas (1996) · Karkasono įtvirtintas miestas (1996) · Sent Emiljono jurisdikcija (1999) · Pirėnai-Monte Perdidas (1997, kartu su Ispanija) · Bordo, Mėnulio uostas (2007) · Albi: vyskupų miestas (2010) · Kosai ir Sevenai, Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Dekoruota Pont d'Arko ola, žinoma kaip Šoveto Pont d'Arko grota Ardeše (2014) · Nica, žiemos kurortas Žydrojoje pakrantėje (2021) · Korduano švyturys (2021) · Maison Carrée Nimo mieste (2023) Visa šalis Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje (1998) · Vaubano gynybiniai įtvirtinimai (2008) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)· Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių) Ne Europoje Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai (2010) · Taputapuatea (2017, Prancūzijos Polinezija) · Prancūzijos pietų žemės ir jūros (2019) · Pelė ugnikalniai ir miškai ir Šiaurės Martinikos pitonai (2023, Martinika) · Te Henua Enata – Markizų salos (2024, Prancūzijos Polinezija) Nematerialaus paveldo objektai