48°26′50″ š. pl. 1°29′16″ r. ilg. / 48.44722°š. pl. 1.48778°r. ilg. / 48.44722; 1.48778

Šartro katedra
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Prancūzija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 81
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1979 m.  (3 sesija)
Šartro katedra šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Šartro katedra
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Šartro Dievo Motinos katedra (pranc. Cathédrale Notre-Dame de Chartres) – katalikų katedra, esanti Šartro mieste (80 km į pietvakarius nuo Paryžiaus). Pastatyta 1193–1250 m. laikotarpiu ir yra laikoma vienu iš aukštosios gotikos šedevrų Prancūzijoje. Katedra pasižymi tuo, kad yra išlaikiusi savo autentiškumą ir tėra labai nedaug pakitusi nuo XIII a.

Katedros vietoje bažnyčios statytos jau nuo IV a. Pirmoji katedra sudegė 1020 m., vietoje jos pastatyta romaninė bažnyčia su didele kripta. Ji 1194 m. stipriai nukentėjo nuo gaisro. Vėliau pradėta statyti gotikinė katedra. 1260 m. įvyko jos pašventinimas, kuriame dalyvavo karalius Liudvikas IX.

Šartro katedra yra lotyniškojo kryžiaus plano. Fasade ryškūs du bokštai – 113 m bokštas išlikęs nuo romaniškosios bažnyčios ir 105 m aukščio špilis. Bažnyčia turi 9 portalus, išlikusius nuo senosios bažnyčios laikų. Pietinėje pastato dalyje yra XVI a. astronominis laikrodis, fasade – rozetės formos langas.

Katedros interjeras dekoruotas vertingais vitražais, kurių bendras plotas siekia 2000 m². Seniausi vitražai sukurti XII a. Altorių skiria gausiai bareljefais dekoruota siena. Ant pastato grindų yra 1205 m. sukurtas labirintas, vaizduojantis tikinčiojo kelią pas Dievą.

1979 m. Šartro katedra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

• 
  Rozetės langas
• 
  Šoninis fasadas
• 
• 
  Vitražas
• 
  Vitražas
• 
  Labirintas

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje Šiaurės ir vakarų Mon Sen Mišelis (1979) · Amjeno katedra (1981) · Sen Saven sur Gartampo abatija (1983) · Reimso katedra, buvusi Šv. Remigijaus abatija ir To rūmai (1991) · Belgijos ir Prancūzijos varpinės (1999, kartu su Belgija) · Havras – Ogiusto Perė atstatytas miestas (2005) · Šiaurės-Pa de Kalė kalnakasybos regionas (2012) · Šampanės kalvos, vyndarystės vietos ir rūsiai (2015) Vidurio Šartro katedra (1979) · Versalio rūmai ir parkas (1979) · Fonteblo rūmai ir parkas (1981) · Paryžius, Senos pakrantės (1991) · Buržo katedra (1992) · Luaros slėnis tarp Siuli prie Luaros ir Šalono (2000) · Provenas – viduramžių mugių miestas (2001) · Didieji Europos SPA miestai (Viši) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) Rytų Vezlė abatija ir kalva (1979) · Cistersų Fontenė abatija (1981) · Ark e Senano druskos gamyklos (1982) · Plas Stanislas, Plas de la Karjė ir Plas d’Aljans Nansi mieste (1983) · Strasbūras, Didžioji sala (1988) · Liono istorinės vietos (1998) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Burgundijos teruarai (2015) · Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė (2018) · Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės (2023, kartu su Belgija) Pietų ir Korsika Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje (1979) · Arlio romėnų ir romaniškieji paminklai (1981) · Romėnų teatras su apylinkėmis ir triumfo arka Oranže (1981) · Porto įlanka: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir Skandolos gamtos rezervatas (1983) · Gardo tiltas (romėnų akvedukas) (1985) · Avinjonas: Avinjono Popiežių rūmai, vyskupų rūmai ir Avinjono tiltas (1995) · Midi kanalas (1996) · Karkasono įtvirtintas miestas (1996) · Sent Emiljono jurisdikcija (1999) · Pirėnai-Monte Perdidas (1997, kartu su Ispanija) · Bordo, Mėnulio uostas (2007) · Albi: vyskupų miestas (2010) · Kosai ir Sevenai, Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Dekoruota Pont d'Arko ola, žinoma kaip Šoveto Pont d'Arko grota Ardeše (2014) · Nica, žiemos kurortas Žydrojoje pakrantėje (2021) · Korduano švyturys (2021) · Maison Carrée Nimo mieste (2023) Visa šalis Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje (1998) · Vaubano gynybiniai įtvirtinimai (2008) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)· Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių) Ne Europoje Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai (2010) · Taputapuatea (2017, Prancūzijos Polinezija) · Prancūzijos pietų žemės ir jūros (2019) · Pelė ugnikalniai ir miškai ir Šiaurės Martinikos pitonai (2023, Martinika) · Te Henua Enata – Markizų salos (2024, Prancūzijos Polinezija) Nematerialaus paveldo objektai