Apie apskritį dabartinėje Lenkijoje žr. Ostrudos apskritis.

Osterodės apskritis Landkreis Osterode in Ostpreußen
← 1818 – 1945 →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras	Osterodė
1818-1905	Karaliaučiaus apygarda
1905-1945	Alnaštyno apygarda
Gyventojų	71 856 (1910), 75 879 (1939)
Plotas	1 552,56 km² (1900)

Osterodės apskritis (vok. Landkreis Osterode in Ostpreußen) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Osterodė.

Osterodės apskritis apėmė pietvakarinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Morungo, Alnaštyno ir Neidenburgo apskritimis. Aukščiausia vieta – 312 m aukščio Dylevo kalnas, didžiausia upė – 145 km ilgio Pasargė. Apskrities teritorija 1848–1860 m. iškastas Elbingo kanalas, jungiantis Yluvos ežeryną su Aistmarėmis.

Apskrities teritorijoje prie Tanenbergo 1410 m. įvyko Žalgirio mūšis. Reorganizuojant Prūsijos kunigaikštystės valdymą 1752 m. įsteigta Morungo apskritis. 1818 m. iš jos dalies sudaryta Osterodės apskritis, Osterodėje įkurta Landrato įstaiga. Didžiausi miestai: Osterodė, Gilgenburgas, Hohenšteinas, Lybemiulis. 1900 m. apskrityje buvo 253 gyvenvietės.

1905 m. lapkričio 1 d. Osterodės apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1938 m. liepos 16 d. prūsiški ir lenkiški gyvenviečių pavadinimai buvo suvokietinti, pav. Dluskai tapo Seebude, Januškava – Osterschau, Kalva – Kleintal.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje suformuotas Ostrudos pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmijos Mozūrų vaivadiją.

^[1]

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
69 487	71 856	74 666	76 604	77 104	75 879
Demografinės raidos histograma

1890 m. apie 43 000 gyventojų užsirašė lenkais.

Gyventojai pagal tikėjimą

• 1812: von Slomsky
• 1818: Wilhelm Leopold Köhn von Jaski
• 1844: Kühnast
• 1848: Thamm
• 1848: Karl Mathäus Schede
• 1856: Otto Karl von Hüllessem-Meerscheidt
• 1862: Rudolf Maria Ignatz von Brandt
• 1886: von Stein-Grasnitz
• 1886: Gustav Adametz
• 1919: Willy Kramer
• 1926: John Menger
• 1933: Walter Kratz
• 1934: Max Gunia
• 1941: Carl Georg Wittich

• Osterodės apskritis GenWiki

Ž • A • R Rytų Prūsijos apskritys (Kreis) 1773-1945 m. Rytų Prūsijos departamentas / Karaliaučiaus apygarda Alnaštyno (iki 1905) · Braunsbergo · Frydlando · Girdavos · Heilsbergo · Karaliaučiaus · Karaliaučius (miestas) · Klaipėdos (1818-1922, 1939-45) · Labguvos · Morungo · Neidenburgo (iki 1905) · Ortelsburgo (iki 1905) · Osterodės (iki 1905) · Prūsų Ylavos · Prūsų Olandijos · Rastenburgo · Rešliaus (iki 1905) · Šventapilės · Vėluvos · Žuvininkų Lietuvos departamentas / Gumbinės apygarda Alėckos (Troiburgo) · Darkiemio (Angerapės) (nuo 1818) · Geldapės (nuo 1818) · Gumbinės · Įsruties · Įsrutis (miestas) · Johanisburgo (iki 1905) · Klaipėdos (iki 1818) · Lėciaus (1818-1905) · Luko (1818-1905) · Pakalnės (Lankos) (nuo 1818) · Pilkalnio (Šlosbergo) (nuo 1818) · Ragainės (1818-1923) · Stalupėnų (Ebenrodės) (nuo 1818) · Šilokarčemos (Haidekrugo) · Tilžės > Tilžės-Ragainės (nuo 1922) · Tilžė (miestas) · Unguros (Angerburgo) (nuo 1818) · Zensburgo (iki 1905) Alnaštyno apygarda (nuo 1905 m.) Alnaštyno · Johanisburgo · Luko · Lėciaus · Neidenburgo · Ortelsburgo · Osterodės · Rešliaus · Zensburgo