Morungo apskritis Landkreis Mohrungen
← 1818 – 1945 →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras	Morongas
1818-1945	Karaliaučiaus apygarda
Gyventojų	53 392 (1900), 51 396 (1910), 55 046 (1939)
Plotas	1 264,71 km² (1900), 1 264,69 km² (1939)
Vikiteka	Morungo apskritisVikiteka

Morungo apskritis (vok. Landkreis Mohrungen) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Morongas.

Morungo apskritis apėmė pietinę Aukštutinės Prūsijos, iškilusios iki 100 m virš jūros lygio, dalį, ribojosi su Prūsų Olandijos, Heilsbergo ir Osterodės apskritimis.

1848–1860 m. per apskritį iškastas Elbingo kanalas, jungiantis Yluvos ežeryną su Aistmarėmis. 1882 m. nutiestas plentas Marienburgas – Alnaštynas.

Prūsijos kunigaikštystės Morungo apskritis įsteigta 1752 m. reorganizuojant krašto valdymą. Morunge įkurta Landrato įstaiga. Apskričiai priklausė miestai:

• Hohenšteinas, 1100 gyventojų
• Lybemiulis, 1100 gyv.
• Lybštadtas, 1800 gyv.
• Morongas, 1700 gyv.
• Miulhauzenas, 1400 gyv.
• Osterodė, 1500 gyv.
• Prūsų Olandija, 2900 gyv.
• Zaalfeldas, 1350 gyv.

Po 1815–1818 m. reformos buvusioje apskrityje suformuotos Osterodės apskritis ir Prūsų Olandijos apskritis. Morungo apskritis padalyta į 20 parapijų. 1939 m. apskrityje buvo 112 gyvenviečių, iš jų su daugiau kaip 1000 gyventojų:

• Morongas, 8376 gyv.
• Zaalfeldas, 3129 gyv.
• Lybštadtas, 2735 gyv.
• Gersvaldas, 1028 gyv.
• Freivaldas, 1026 gyv.

1945 m. žiemą Raudonoji armija sugriovė daugelį apskrities gyvenviečių ir Elbingo kanalą. Apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Morongo pavietas, vakarinė dalis prijungta prie Yluvos pavieto, rytinė – prie Ostrudos pavieto. Nuo 1999 m. apskrities teritorija įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 1939 m.
1871 m.	1885 m.	1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
56 345	55 869	53 479	53 392	51 396	53 892	53 767	55 046
Demografinės raidos histograma

1939 m. iš 55 046 gyventojų 51 711 buvo evangelikai, 2665 katalikai, 6 judėjai. Gyventojų pagrindinis užsiėmimas buvo žemdirbystė.

• Krašto istorija Archyvuota kopija 2012-02-13 iš Wayback Machine projekto.
• Morungo apskritis GenWiki

Ž • A • R Rytų Prūsijos apskritys (Kreis) 1773-1945 m. Rytų Prūsijos departamentas / Karaliaučiaus apygarda Alnaštyno (iki 1905) · Braunsbergo · Frydlando · Girdavos · Heilsbergo · Karaliaučiaus · Karaliaučius (miestas) · Klaipėdos (1818-1922, 1939-45) · Labguvos · Morungo · Neidenburgo (iki 1905) · Ortelsburgo (iki 1905) · Osterodės (iki 1905) · Prūsų Ylavos · Prūsų Olandijos · Rastenburgo · Rešliaus (iki 1905) · Šventapilės · Vėluvos · Žuvininkų Lietuvos departamentas / Gumbinės apygarda Alėckos (Troiburgo) · Darkiemio (Angerapės) (nuo 1818) · Geldapės (nuo 1818) · Gumbinės · Įsruties · Įsrutis (miestas) · Johanisburgo (iki 1905) · Klaipėdos (iki 1818) · Lėciaus (1818-1905) · Luko (1818-1905) · Pakalnės (Lankos) (nuo 1818) · Pilkalnio (Šlosbergo) (nuo 1818) · Ragainės (1818-1923) · Stalupėnų (Ebenrodės) (nuo 1818) · Šilokarčemos (Haidekrugo) · Tilžės > Tilžės-Ragainės (nuo 1922) · Tilžė (miestas) · Unguros (Angerburgo) (nuo 1818) · Zensburgo (iki 1905) Alnaštyno apygarda (nuo 1905 m.) Alnaštyno · Johanisburgo · Luko · Lėciaus · Neidenburgo · Ortelsburgo · Osterodės · Rešliaus · Zensburgo