Birželio 3 yra 154-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 155-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 211 dienų.

• Lietuva – Sąjūdžio diena.

Karolis – Klotilda – Tautkantas – Dovilė

• 1944 – Naciai sudegino Pirčiupių kaimą ir 119 jo gyventojų;
• 1988 – Vilniuje suburta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė;
• 1992 – padedant Norvegijos vyriausybei, Oslo universiteto prašymu internete buvo įkurtas .lt aukščiausio lygio domenas.^[1]

• 1881 m. – Bronislovas Cirtautas, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1930 m.).
• 1898 m. – Vincas Steponavičius, aktorius (m. 1958 m.).
• 1924 m.:
  • Albinas Baranauskas, lietuvių rašytojas.
  • Kazys Švažas, Lietuvos dailininkas skulptorius.
• 1926 m. – Gediminas Pranciškus Akstinas, Lietuvos pedagogas, alpinistas, vienas Lietuvos alpinizmo pradininkų (m. 1959 m.).
• 1927 m. – Algimantas Kučingis, Lietuvos inžinierius mechanikas, medžiagotyrininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1935 m. – Antanas Algirdas Jurgaitis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Arūnas Gineitis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1943 m. – Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa, Lietuvos pianistė, pedagogė.
• 1949 m. – Kęstutis Pempė, Lietuvos architektas.
• 1950 m.:
  • Irena Liutikaitė, Lietuvos aktorė, skaitovė, Šiaulių visuomenės veikėja.
  • Kazys Lečkauskas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Stasė Krinickaitė, lietuvių kalbininkė.
• 1952 m. – Izolda Keidošiūtė, Lietuvos kino kritikė.
• 1955 m. – Gintaris Aloyzas Dapkus, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Ričardas Zdanavičius – Zdanas, lietuvių dailininkas tapytojas. Gyvena Vilniuje. Jau 13 m. rengia tęstinį parodų ciklą „Dialogas III“.
  • Saulius Motieka, Lietuvos architektas.
  • Vidmantas Kanopa, Lietuvos ir Raseinių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Jonas Dielkus, gydytojas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Zenonas Jusys, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1964 m. – Vitalijus Čepkauskas, Lietuvos skulptorius, juvelyras, drabužių dizaineris.
• 1965 m. – Antanas Burinskas, Kalvarijos savivaldybės politinis veikėjas.
• 1966 m.:
  • Dalia Jurkevičienė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Tomas Bielinskas, įmonių valdymo ekspertas.
• 1976 m.:
  • Aurimas Frankas, Lietuvos ir Biržų rajono profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Evaldas Matulevičius, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Eimantas Valaitis, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje. Ūgis 187 cm, svoris 80 kg.
• 1992 m. – Monika Linkytė, Lietuvos dainininkė, dainų autorė.

• 1942 m. – Juozas Kazys Beleckas, Lietuvos žurnalistas (g. 1905 m.).
• 1964 m. – Peteris Liepinis, latvių geologas, paleontologas (g. 1907 m.).
• 1998 m. – Pranas Matiukas, Lietuvos smuikininkas (g. 1917 m.).
• 2003 m. – Juozas Degutis, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1925 m.).
• 2010 m. – Vidmantas Kastytis Bentkus, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1949 m.).
• 2021 m. – Andrius Konickis, Lietuvos filosofas, redaktorius, rašytojas (g. 1956 m.).^[2]
• 2022 m. – Albina Norkutė-Kairienė, Lietuvos partizanė-ryšininkė, politinė tremtinė (g. 1929 m.).^[3]

• 1785 – Londone išbandytas pirmasis parašiutas, kurį sukūrė Fransua Blanšaras. Pirmąją parašiutininke tapo katė, kuri buvo išmesta iš 300 metrų aukštyje skriejusio oro baliono. Katytė nusileido laimingai;
• 1902 – Vokiečių žurnalistas L. Goldbergeris, kalbėdamas apie JAV, pirmą kartą pavartojo apibūdinimą „neribotų galimybių šalis“;
• 2006 – Juodkalnijos parlamentas paskelbė respublikos nepriklausomybę.

• 1770 m. – Manuelis Belgranas, Argentinos nacionalinis didvyris, šalies vėliavos autorius. Ekonomistas, teisininkas, politikas, kariuomenės vadas (m. 1820 m.).
• 1843 m. – Frederikas VIII, 1906–1912 m. Danijos karalius (m. 1912 m.).
• 1853 m. – Viljamas Matijus Flindersas Pytris, garsiausias anglų kilmės egiptologas (m. 1942 m.).
• 1857 m. – Žakas de Morganas, prancūzų archeologas, egiptologas, geologas, etnologas (m. 1924 m.).
• 1864 m. – Ransom Eli Olds, vienas iš amerikiečių automobilių industrijos pradininkų, Oldsmobile ir Reo markių įkurėjas. Jis tvirtino pagaminęs savo pirmajį garo automobilį 1894 metais, o savo pirmą benzininį automobilį 1896 metais (m. 1950 m.).
• 1865 m. – Jurgis V, Didžiosios Britanijos karalius (m. 1936 m.).
• 1873 m.:
  • Leonidas Leonidovas, rusų aktorius, režisierius, pedagogas, menotyros daktaras (m. 1941 m.).
  • Otto Loewi, 1936 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1961 m.).
• 1885 m. – Jakovas Sverdlovas, tarybinis partinis ir valstybės vėikėjas. Vienas rusų revoliucijų ir bolševikų teroro organizatorių. Formalus šalies (Tarybų Rusijos) vadovas 1918–1919 metais (m. 1919 m.).
• 1893 m. – Hermanas Budenzygas, vokiečių vertėjas, literatūros tyrinėtojas, rašytojas (m. 1976 m.).
• 1899 m. – Georg von Békésy, 1961 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1972 m.).
• 1924 m. – Torsten Nils Wiesel, 1981 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4].
• 1926 m. – Irwin Allen Ginsberg, amerikiečių beat generation poetas, geriausiai žinomas savo 1956 m. poema Howl apie tuometinės JAV materializmo ir konformizmo jėgas, vedančias jo draugus į depresiją ir savęs žlugdymą (m. 1997 m.).
• 1929 m. – Werner Arber, 1978 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4].
• 1930 m. – Marion Eleanor Zimmer Bradley, maginės fantastikos rašytoja, rašiusi nemažai gana feministinės tematikos romanų, iš kurių vienas garsiausių yra „The Mists of Avalon“ („Avalono miglos“). Neretai vadinama inicialais MZB (m. 1999 m.).
• 1931 m. – Raúl Castro Ruz, Kubos prezidento Fidelio Kastro brolis, šalies gynybos ministras, nuo 2006 m. laikinai perėmęs respublikos prezidento pareigas, o 2008 m. Nacionalinės Asamblėjos išrinktas šalies vadovu.^[5].
• 1937 m. – Benita Laumanė, latvių kalbininkė.
• 1950 m. – Suzi Quatro, Amerikos roko dainininkė ir dainų autorė. Taip pat užsiima vaidyba.
• 1955 m. – Anatolijus Chruliovas, Rusijos kariuomenės generolas leitenantas, Šiaurės Kaukazo karinės apygardos 58-osios armijos, dalyvavusios 2008 m. rugpjūčio mėn. P. Osetijos kare, vadas.
• 1961 m. – Lawrence Lessig, JAV teisės profesorius (Stanford Law School, Stanfordo universitetas) teisėtyrininkas konstitucionalistas, vienas Interneto ir visuomenės centro (Center for Internet and Society) bei Creative Commons iniciatyvos steigėjų.
• 1971 m. – Ghert Kullamae, vienas žinomiausių Estijos krepšininkų. Kullamae buvo pirmasis Kauno „Žalgirio“ užsienietis.
• 1974 m. – Serhijus Stanislovičius Rebrovas, futbolininkas, buvęs Ukrainos rinktinės saugas.
• 1977 m. – Janas Maiklas Čarlzas Gambilas, profesionalus JAV tenisininkas. Jis tapo profesionalu 1996 metais. 14, aukščiausią savo poziciją ATP reitinguose Janas pasiekė 2001 metais. Šis amerikietis geriausiai žinomas dėl neįprasto smūgio dvejomis rankomis iš dešinės.
• 1982 m. – Jelena Gadžijevna Isinbajeva, Rusijos šuolininkė su kartimi, daugkartinė įvairių turnyrų nugalėtoja, pasaulio rekordininkė.
• 1986 m. – Rafaelis Nadalis Parera, profesionalus ispanų tenisininkas, o nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. – trečioji pasaulio raketė. Jis išbuvo pirmąją pasaulio rakete 46 savaites – nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. liepos 5 d.
• 1987 m.:
  • Lalaine Vergara-Paras, amerikiečių aktorė^[6].
  • Masami Nagasawa, japonų aktorė^[7].

• 1875 m. – Žoržas Bizė, prancūzų kompozitorius romantikas ir pianistas. Žinomiausias kūrinys – opera „Karmen“ (g. 1838 m.).
• 1899 m. – Johanas Štrausas Jaunesnysis, austrų kompozitorius ir dirigentas (g. 1825 m.).
• 1924 m. – Francas Kafka, vienas įtakingiausių XX a. rašytojų, rašęs vokiečių kalba (g. 1883 m.).
• 1946 m. – Michailas Kalininas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, pirmasis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas, nominalus šalies vadovas (g. 1875 m.).
• 1963 m. – Jonas XXIII, Palaimintasis Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1958 m. spalio 28 d. iki mirties. 2000 m. Palaimintasis. Katalikų bažnyčios atsinaujinimo pradininkas (g. 1881 m.).
• 1964 m. – Frans Eemil Sillanpaa, Suomių rašytojas. 1939 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1888 m.).
• 1975 m. – Sato Eisaku, 61-o, 62-o ir 63-io Japonijos ministrų kabineto premjerministras (g. 1901 m.).
• 1977 m. – Archibald Vivian Hill, 1922 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (g. 1886 m.).
• 1989 m. – Ajatola Ruhola Chomeinis, Irano religinis vadovas (nuo 1979 m.) (g. 1900 m.).
• 2000 m. – Merton Howard Miller, 1990 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[8] (g. 1923 m.).
• 2008 m. – Grigorijus Romanovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1923 m.).
• 2009 m. – Džonas Arturas Karadainas, amerikiečių aktorius (g. 1936 m.).
• 2021 m. – Anerood Jugnauth, Mauricijaus politikas, prezidentas ir ministras pirmininkas (g. 1930 m.).^[9]