Birželio 21 yra 172-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 173-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 193 dienos.

• Vasaros saulėgrįža (Solsticija).

Alicija – Aloyza – Aloyzas – Galmina – Galminas – Galminė – Iliuminata – Irtuona – Vasarė

• 2000 – prie Meksikos krantų siaučiant uraganui, dingo Lietuvos motorlaivis „Linkuva“ ir 18 žmonių įgula.

• 1821 m. – Antanas Martynaitis-Marcinskas, Romos katalikų kunigas, kanauninkas (m. 1880 m.).
• 1841 m. – Gasparas Feliksas Cirtautas, Žemaičių vyskupas, (m. 1913 m.).
• 1869 m. – Juozas Rimydis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1960 m.).
• 1872 m. – Aleksandras Hagentornas, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras (m. 1946 m.).
• 1906 m. – Mykolas Gudėnas, Lietuvos pedagogas, Rytų Lietuvos visuomenės veikėjas (m. 1956 m.).
• 1928 m. – Genovaitė Jasiulienė-Kęstutytė, Lietuvos dailėtyrininkė, muziejininkė.
• 1929 m. – Jurijus Bluvšteinas, Lietuvos kriminologas, LPA profesorius, habilituotas socialinių mokslų (teisės) daktaras (m. 1995 m.).
• 1936 m. – Aleksandras Edmundas Žemaitaitis, agronomas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono sporto, ūkio ir politinis veikėjas (m. 2000 m.).
• 1938 m. – Antanas Glemža, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Leonas Pranulis, Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius (m. 2008 m.).
• 1942 m. – Alvydas Petras Dumbliauskas, pedagogas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Juzef Ziminski, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Nijolė Vanagienė, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Arvydas Martinkėnas, Lietuvos ir Palangos mokslo, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Regina Grigaravičienė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Violeta Briaukienė-Gražulytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1959 m.:
  • Jonas Skendelis, žurnalistas, informatikas, kompiuterinių programų kūrėjas, „Vartiklio“ (vieno pirmųjų elektroninių leidinių Lietuvoje) autorius, leidėjas.
  • Ramūnas Abukevičius, Lietuvos teatro aktorius, režisierius.
• 1960 m.:

Algirdas Meškauskas – televizijos diktorius, ryšių su visuomene specialistas, poetas, knygų leidėjas, Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas.

• 1962 m.:
  • Erika Burneckienė, pedagogė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė veikėja.
  • Idalija Šukevičienė, Lietuvos pedagogė, Alytaus raj. visuomenės veikėja.
• 1963 m.:
  • Jonas Alekna, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Virgilijus Aloyzas Milaknis, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Natalija Murnikovienė-Duchovič, Lietuvos sportininkė kultūristė. 1995 m. pirmoji Lietuvoje tapo Tarptautinės kultūristų federacijos (IFBB) profesionale.
• 1970 m. – Paulius Malžinskas, buvęs futbolininkas, dabar Lietuvos futbolo teisėjas, nuo 2001 m. buvo skiriamas FIFA arbitru ir kurį laiką buvo vienintelis tarptautinės kategorijos aikštės teisėjas iš Lietuvos. 2005 m. prie jo prisijungė Audrius Žuta, o 2008 m. pastarąjį pakeitė Gediminas Mažeika. 2010 metų sezonui Paulių Malžinską FIFA aikštės teisėjų kategorijoje pakeitė Nerijus Dunauskas.
• 1973 m. – Marius Jovaiša, verslininkas (reklama, rinkodara, fotografija, leidyba), keliautojas, fotografas, dokumentinių filmų autorius, reklamos organizacijų savivaldos veikėjas, išgarsėjęs albumu „Neregėta Lietuva” parodas ir pristatymus.
• 1975 m. – Živilė Pinskuvienė, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1981 m. – Brandon Flowers, amerikiečių synth rock grupės The Killers vokalistas ir klavišininkas.
• 1990 m. – Ričardas Berankis, Lietuvos tenisininkas, šiuo metu ATP reitinge užimantis 119 vietą. Jis yra pasaulio čempionas iki 14 metų amžiaus. Taip pat ir 2007 m., US Open jaunių varžybų nugalėtojas.

• 1650 m. – Stanislovas Kristupas Naruševičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, valstybės veikėjas (g. 1610 m.).
• 1668 m. – Aleksandras Kristupas Naruševičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos diplomatas, valstybės veikėjas (g. 1616 m.).
• 1870 m. – Fulgencijus Rimgaila, žemaičių dailininkas ir architektas (g. 1805 m.).
• 1887 m. – Vladislovas Konstantinas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1809 m.).
• 1931 m. – Juozas Šmukštys, Romos katalikų kunigas, knygnešys (g. 1866 m.).
• 1941 m. – Jonas Totoraitis, Lietuvos kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas (g. 1872 m.).
• 1992 m. – Vytautas Kurklinskas, choro dirigentas, pedagogas, vargonininkas (g. 1922 m.).
• 2001 m. – Bronius Kalinauskas, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1908 m.).
• 2007 m. – Vytautas Šaulys, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1950 m.).
• 2023 m.:
  • Giedrius Baranauskas, Lietuvos fotografas, žurnalistas (g. 1968 m.).^[1]
  • Vytautas Šustauskas, Lietuvos inžinierius, politikas (g. 1945 m.).^[2]

• 217 m. pr. m. e. – Antrasis Punų karas: mūšis prie Trasimeno ežero: Romos respublikos kariuomenė pralaimėjo Kartaginos kariuomenei.
• 1788 – Naujojo Hampšyro valstija priimta į JAV sąjungą;
• 1895 – Vokietijoje oficialiai atidarytas Kaizerio Vilhelmo kanalas (vok. Kaiser-Wilhelm-Kanal, tarptautinis pavadinimas Kylio kanalas), sujungęs Baltijos ir Šiaurės jūras; atidarymo metu filmuoti vaizdai laikomi seniausiu filmu apie Vokietiją („Opening of the Kiel Canal“, 18 sek. trukmės);
• 1940 – Prancūzija kapituliavo prieš fašistinę Vokietiją, pasirašydama Kompjeno sutartį;
• 1948 – Manchester Small-Scale Experimental Machine įvykdė pirmąją programą, buvusią elektroninėje atmintyje.

• 1903 m. – Albertas Hiršfeldas, karikatūristas, kurio grakštūs piešiniai pasirodydavo dienraščio „New York Times“ puslapiuose 7 dešimtis metų^[3] (m. 2003 m.).
• 1905 m. – Žanas Polis Sartras, prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas. Vienas iš žymiausių XX amžiaus egzistencialistų. 1964 metais Sartras atsisakė jam skirtos Nobelio literatūrinės premijos (m. 1980 m.).
• 1910 m. – Žanas Anujis, prancūzų dramaturgas, rašęs absurdo dramas (m. 1987 m.).
• 1914 m. – William Spencer Vickrey, 1996 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[4] (m. 1996 m.).
• 1935 m. – Françoise Sagan, prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota Monako kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą (m. 2004 m.).
• 1937 m. – Nikolajus Michailovičius Goluško, TSRS KGB darbuotojas, vadovavo Rusijos Federacijos saugumo ministerijai (Министерство безопастности Российской Федерации) ir Federalinei kontržvalgybos tarnybai (Федеральная служба контрразведки), TSRS Aukščiausiosios tarybos deputatas, vėliau TSRS Liaudies deputatas. Komunistų partijos narys, turi karinį generolo pulkininko laipsnį.
• 1939 m. – Rubenas Beriosas Martinesas, Puerto Riko politinis veikėjas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teisės profesorius.
• 1945 m. – Adamas Zagajevskis, lenkų poetas, rašytojas (m. 2021 m.).
• 1951 m. – Merė Makelis, aštuntoji, dabartinė Airijos prezidentė.
• 1953 m. – Benazir Bhutto, Pakistano politikė, ministrė pirmininkė (m. 2007 m.).
• 1955 m. – Michel François Platini, futbolininkas, treneris, dabartinis UEFA prezidentas. Su Prancūzijos rinktine laimėjo 1984 m. Europos futbolo čempionatą. Buvo išrinktas geriausiu žaidėju, bei pelnė daugiausia įvarčių. Jis dalyvavo 1978 m., 1982 m., 1986 m. Pasaulio futbolo čempionatuose.
• 1973 m. – Vytas Rimkus, lietuvių kilmės Latvijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Panevėžio „Ekrano“ klubo žaidėjas.
• 1978 m. – Loren Woods, JAV krepšininkas šiuo metu žaidžiantis Irane, Teherano „Mehram“ komandoje.
• 1980 m. – Guillermo Federico Kammerichs, Argentinos krepšininkas, žaidžiantis krašto puolėjo pozicijoje.
• 1982 m. – Kembridžo kunigaikštis Viljamas, vyriausas karaliaus Karolio III ir Princesės Dianos sūnus, Elžbietos II ir Princo Filipo anūkas. Jis pirmasis eilėje į Jungtinės Karalystės ir 15 užjūrio teritorijų sostą.

• 1527 m. – Niccolò Machiavelli, Italijos politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas (g. 1469 m.).
• 1582 m. – Oda Nobunaga, svarbus Sengoku laikotarpio Japonijos istorijoje daimis. Jis buvo antrasis Oda Nobuhide, šugo (karinio valdytojo), turėjusio žemių Ovario provincijoje, sūnus^[5][6]. Nobunaga per nuolatinius karus nugalėjo trečdalį Japonijos daimių iki mirties 1582 m. Jo įpėdinis Tojotomi Hidejoši, Odos ištikimas rėmėjas, tapo pirmuoju žmogumi užkariavusiu Japoniją ir ją valdžiusiu nuo Ōnin karo laikų (g. 1534 m.).
• 1891 m. – Ivanas Andrejevskis, rusų teisės istorikas, teisininkas (g. 1831 m.).
• 1908 m. – Nikolajus Andrejevičius Rimskis-Korsakovas, rusų kompozitorius, rusų nacionalinės kompozitorių mokyklos tradicijų kūrėjas, jūrų karininkas, vadovavo škiperiui, rašė simfonijas, kolekcionavo jūrų mazgus, jį mėgo mokiniai (pasaka+muzika= Nikolajus Rimskis Korsakovas) (g. 1844 m.).
• 1925 m. – Janas Hendrikas Leopoldas, olandų poetas simbolistas (g. 1865 m.).
• 1970 m. – Achmedas Sukarno, Indonezijos politinis veikėjas, šalies prezidentas 1945–1967 m. (g. 1901 m.).
• 1980 m. – Bert Kaempfert, vokiečių orkestro pagrindinis atlikėjas, dainų rašytojas (g. 1923 m.).
• 1985 m. – Tagė Erlanderis, filosofas, Švedijos politinis veikėjas (g. 1901 m.).