Spalio 28 yra 301-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 302-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 64 dienos.

Vilniaus atgavimo šventė

Judas – Tadas – Simonas – Almantė – Gaudrimas – Simas

• 1939 - Gedimino pilyje iškelta trispalvė. Vilniaus kraštas išvaduotas iš Lenkiškos okupacijos

• 1993 – Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje buvo išduota pirmoji viza Rusijos piliečiui.

• 1680 m. – Karolis Bartoldas, dramų autorius (m. 1745 m.).
• 1691 m. – Jonas Berendas, giesmių vertėjas (m. 1749 m.).
• 1773 m. – Konstantinas Adomas Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Čartoriskių herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas (m. 1860 m.).
• 1793 m. – Simonas Daukantas, Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų (m. 1864 m.).
• 1864 m. – Juozas Matulaitis, Lietuvos knygnešys (m. 1946 m.).
• 1879 m. – Simas Vaznelis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas (m. 1933 m.).
• 1881 m. – Liudvikas Butkevičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, pulkininkas (m. 1963 m.).
• 1893 m. – Kazys Tallat-Kelpša, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (m. 1968 m.).
• 1899 m.:
  • Adolfas Lapšys, teisininkas, Lietuvos karinis veikėjas, teismo pulkininkas (m. 1942 m.).
  • Viktoras Kamantauskas, Lietuvos kalbininkas, vertėjas (m. 1951 m.).
• 1905 m. – Kazimieras Četkauskas, besitraukiančios vokiečių kariuomenės nužudytas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1944 m.).
• 1909 m. – Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, lietuvių dailininkė, pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1985 m.).
• 1910 m. – Vytautas Četkauskas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (m. 1986 m.).
• 1912 m. – Henrikas Jagminas, Lietuvos baleto artistas (m. 1996 m.).
• 1922 m. – Mykolas Cibas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1980 m.).
• 1928 m. – Algimantas Kezys, SJ, Lietuvos fotografas, JAV lietuvių kultūros veikėjas.
• 1929 m. – Antanas Tyla, Lietuvos istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius.
• 1932 m. – Algimantas Čepaitis, Lietuvos karinis veikėjas, dimisijos pulkininkas.
• 1933 m. – Vytautas Grigoras, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• 1935 m.:
  • Danius Puodžius, inžinierius, Lietuvos ūkio ir politinis veikėjas.
  • Juozapas Vytautas Kazlauskas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m. – Jūratė Balevičienė, Lietuvos botanikė floristė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1944 m. – Kazimieras Putramentas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1945 m.:
  • Angelė Zubienė-Petrauskaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Vladimiras Kančiauskas, Lietuvos skulptorius.
• 1946 m.:
  • Aldona Ona Radčenko, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
  • Guoda Šalčiūtė, Lietuvos žurnalistė (m. 2023 m.).
• 1948 m. – Juozas Karaciejus, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1949 m. – Adelė Piragytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1950 m.:
  • Gintautas Brukas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jonas Purvaneckas, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Dalia Bernatonytė, Lietuvos inžinierė ekonomistė, socialinių mokslų daktarė.
  • Eugenijus Palavinskas, architektas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Jonas Baltakis, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Remigijus Jotautis, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Janina Labeikienė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Ramunė Gaisrienė, gydytoja, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m.:
  • Birutė Žilėnienė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Ona Račkienė, mokslinis agronomas, Lietuvos ir Prienų rajono politinė veikėja.
  • Ričardas Kabelis, Lietuvos kompozitorius, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Tadeušas Uždel, inžinierius, Lietuvos, Trakų ir Zarasų rajono politinis veikėjas.
• 1958 m.:
  • Petras Gražulis, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys.
  • Romaldas Rabačius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Adelė Majauskienė-Echodienė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
  • Audronė Eitmanavičiūtė, lietuvių pianistė, koncertmeisterė, Muzikos akademijos dėstytoja. Antrajame tarptautiniame jaunųjų vokalistų akademinio dainavimo konkurse (Kochtla-Jarvė, 2006) jai paskirtas geriausio koncertmeisterio vardas.

• 1930 m. – Stasys Stakelė, kunigas ir knygnešys (g. 1862 m.).
• 1931 m. – Augustas Robertas Niemis, suomių ir lietuvių tautosakininkas (g. 1869 m.).
• 1949 m.:
  • Antanas Slučka-Šarūnas, rezistentas, pirmasis Algimanto apygardos vadas (g. 1917 m.).
  • Jonas Aukštuolis, Lietuvos diplomatas, teisininkas (g. 1885 m.).
• 1974 m. – Andrius Bulota, Lietuvos teisininkas (g. 1907 m.).
• 1977 m. – Feliksas Kriaučiūnas, JAV ir Lietuvos krepšininkas, treneris (g. 1911 m.).
• 1978 m. – Antanas Gruodis, inžinierius energetikas, Lietuvos energetikos sistemos kūrėjas (g. 1905 m.).
• 1996 m. – Stasys Abramauskas, inžinierius architektas, architektūros istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1927 m.).
• 1998 m. – Petras Gailevičius, Lietuvos gydytojas dermatovenerologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.)
• 2014 m. – Romualdas Granauskas, lietuvių prozininkas, dramaturgas, eseistas (g. 1939 m.).

• 1918 – sukurta Čekoslovakija
• 1943 – šią dieną neva vykdytas Filadelfijos eksperimentas.

• 1017 m. – Henrikas III, 1046–1056 m Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1039–1056 m. Vokietijos karalius, 1027–1042 m. Bavarijos hercogas Henrikas VI, 1038–1045 m. Švabijos hercogas Henrikas I (m. 1056 m.).
• 1469 m. – Erazmas Deziderijus Roterdamietis, Nyderlandų dvasininkas, vienas garsiausių humanistų, filosofas bei teologijos mokslų daktaras. Tikrieji vardas ir pavardė – Gerhardas Gerhadsas (m. 1536 m.).
• 1610 m. – Jokūbas Ketleris, Kuršo kunigaikštis, valdęs 1641–1682 (m. 1682 m.).
• 1888 m. – Karlis Zalė, Latvijos skulptorius (m. 1942 m.).
• 1907 m. – John Harold Hewitt, britų poetas^[1] (m. 1987 m.).
• 1912 m. – Ričardas Dolas, britų epidemiologas, fiziologas, pirmasis nustatęs rūkymo ir plaučių vėžio ryšį (m. 2005 m.).
• 1914 m. – Richard Laurence Millington Synge, 1952 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1994 m.).
• 1930 m. – Bernie Ecclestone, anglų verslininkas, Formula One Management ir Formula 1 Administration prezidentas, Formulės 1 teisių savininkas.
• 1936 m. – Romanas Viktiukas, rusų ir ukrainiečių teatro aktorius ir režisierius (m. 2020 m.).
• 1937 m. – Leonard Randolph Wilkens, buvęs JAV krepšininkas ir treneris. 1996 m. renkant NBA 50-mečio Visų laikų komandą Wilkens’as buvo atrinktas tarp 10 geriausių NBA vyr. trenerių.
• 1946 m. – Vimas Jansenas, buvęs Nyderlandų futbolininkas, rungtyniavęs Nyderlandų rinktinėje (m. 2022 m.).
• 1955 m. – Bilas Geitsas, programuotojas, verslininkas, Microsoft korporacijos, vienos iš labiausiai pasaulyje pirmaujančių programinės įrangos kūrimo kompanijų, valdybos pirmininkas, vyriausiasis programų kūrimo inžinierius, filantropas.
• 1956 m. – Mahmudas Ahmadinedžadas, šeštasis Irano islamiškos respublikos prezidentas. Išrinktas 2005 rugpjūčio 3 d. Jis nėra pareigūnas, turintis didžiausią valdžią Irane. Ji priklauso Vyriausiam Irano lyderiui, kuriuo nuo 1989 m. birželio 4 d. yra ajatola Ali Chamenėjus.
• 1963 m. – Eros Ramazzotti, italų pop muzikos dainininkas ir dainų autorius, žinomas visoje Europoje (ypač Ispanijoje), Lotynų Amerikoje.
• 1967 m.:
  • John Romero, kompiuterinių žaidimų kūrėjas, programuotojas ir vienas iš id Software įkūrėjų. Žinomiausi jo vadovaujamų komandų sukurti žaidimai yra Doom, Wolfenstein 3D ir Quake. John Romero darbai buvo viena iš pirmojo asmens šaudyklių masinio išpopuliarėjimo priežasčių. Taip pat, jis pirmasis panaudojo dabar nuo kompiuterinių žaidimų neatsiejamą terminą deathmatch.
  • Julia Roberts, amerikiečių aktorė^[3].
• 1968 m. – Ben Harper, amerikiečių dainininkas^[4].
• 1974 m. – Joaquin Phoenix, puertorikiečių kilmės aktorius^[5].
• 1980 m.:
  • Alan Smith, anglų futbolininkas.
  • Christy Hemme, amerikiečių imtynininkas.
• 1981 m. – Milan Baroš, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir Galatasaray SK klubo puolėjas.
• 1983 m. – Antonio Porta, Argentinos krepšininkas, žaidžiantis įžaidėjo pozicijoje. Rungtyniauja Rusijos Sankt Peterburgo „Spartako“ klube ir Argentinos rinktinėje.
• 1984 m. – Obafemis Akinvunmis Martinsas, futbolininkas, Nigerijos rinktinės ir FK Rubin Kazanʹ klubo puolėjas.

• 1627 m. – Džahangyras, 1605–1627 m. Indijos Didžiųjų Mogolų imperijos valdovas (g. 1569 m.).
• 1704 m. – Džonas Lokas, anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas (g. 1632 m.).
• 1899 m. – Otmaras Mergentaleris, rašomosios mašinėlės išradėjas (g. 1854 m.).
• 1900 m. – Friedrich Max Müller, vokiečių filologas ir orientalistas, vienas indologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų (g. 1823 m.).
• 1921 m. – Viljamas Speirsas Briusas, škotų poliarinis keliautojas. Jis organizavo ekspediciją „Scotia“ (1902–1904 m.) į Antarktidą ir vėliau keliavo į Svalbardą. Briusas buvo pakviestas dalyvauti Roberto Skoto ekspedicijoje į Pietų ašigalį, tačiau jis atsisakė, nes manė, kad ekspedicijos tikslas buvo paviršutiniškas (g. 1867 m.).
• 1982 m. – Savitri Devi, prancūzų rašytoja, politinė aktyvistė. Pagarsėjusi savo nacizmą palaikančiais kūriniais, hinduizmo, nacistinio okultizmo, mistikos tematikos darbais (g. 1905 m.).
• 1987 m. – André Masson, prancūzų dailininkas^[6][7] (g. 1896 m.).
• 2005 m. – Richard Errett Smalley, 1996 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (g. 1943 m.).
• 2006 m. – Arnold Jacob „Red“ Auerbach, NBA klubo Bostono „Celtics“ prezidentas ir vyr. treneris nuo 1950 iki 1966 m., su komanda nuo 1959 iki 1966 laimėjęs aštuonis čempionatus iš eilės (g. 1917 m.).
• 2022 m.:
  • Džeris Li Luisas, JAV rokenrolo ir kantri dainininkas, pianistas (g. 1935 m.).^[8]
  • D. H. Peligro, amerikiečių būgnininkas, geriausiai žinomas kaip antrasis grupės „Dead Kennedys“ būgnininkas, grojęs grupėje nuo 1981 iki jų išsiskyrimo 1986 m. (g. 1959 m.).^[9]
• 2023 m. – Metjus Peris, amerikiečių aktorius, geriausiai žinomas iš serialo „Draugai“ (angl. Friends; 1994–2004), kuriame atliko Čendlerio Bingo vaidmenį (g. 1969 m.).^[10]