Botanika – biologijos mokslo šaka, tirianti augalų sandarą ir formą (augalų anatomija, augalų morfologija), gyvybės reiškinius augaluose (augalų fiziologija), augalų klasifikaciją (augalų sistematika), pasiskirstymą Žemėje (augalų geografija), iškastinius augalus (paleobotanika), augalų ligas (fitopatologija).

Pagal tyrimo objektą botanika skirstomą į šias šakas: algologija (dumbliai), mikologija (grybai), lichenologija (kerpės), briologija (samanūnai), dendrologija (medžiai, krūmai).

Lietuvos augalija pradėta tyrinėti XVIII a. Prancūzas Žanas Emanuelis Žilberas pirmasis aprašė Lietuvos florą ir įsteigė Vilniaus botanikos sodą. XVIII a. pab. – XIX a. pr. Stanislovas Bonifacas Jundzilas tyrinėjo Vilniaus, Lydos apylinkių augaliją ir išleido apie ją dvi knygas. Jurgis Pabrėža tyrė Žemaitijos augalus, kūrė lietuviškus botaninius terminus ir augalų vardus. Prie terminijos kūrybos taip pat prisidėjo Laurynas Ivinskis, Povilas Matulionis, Jonas Staugaitis. Tarpukario Lietuvoje augalų tyrimais sistemingai užsiėmė Kauno universitetas, Dotnuvos žemės ūkio akademija, Vilniaus universitetas^[1].

Šis straipsnis apie botaniką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.