Vladas Sirutavičius
Vladas Sirutavičius studijų metais
Gimė	1877 m. balandžio 5 d. Kairiškiai, Viekšnių valsčius, Šiaulių apskritis, Rusijos imperija
Mirė	1967 m. liepos 12 d. (90 metų) Bostonas
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla	Lietuvos inžinierius, visuomenės ir politinis veikėjas
Partija	Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater	Peterburgo technologijos institutas

Vladas Sirutavičius (Slapyvardžiai: Homo novus, Aleksandras, Zosė, partinis slapyvardis Aleksandr Cianki, Plonas 1877 m. balandžio 5 d. Kairiškiuose, Viekšnių valsčius, Šiaulių apskritis, Rusijos imperija – 1967 m. liepos 12 d. Bostone) – Lietuvos inžinierius, visuomenės ir politinis veikėjas.

1895 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1896 m. pradėjo studijas Peterburgo universitete, po metų perėjo į Peterburgo technologijos institutą. Jį baigė 1905 m.

1897 m. su P. Višinskiu įsteigė Tautinio sąjūdžio ratelį. 1898 m. A. Domaševičiaus socialdemokratų grupės Petrapilyje narys. 1898 m. šapirografu daugino P. Avižonio lietuvių kalbos gramatiką. 1899 m. „Varpo“ bendradarbis, 1901 m. redagavo LSDP žurnalą „Darbininkų balsas“.

1900–1931 m. Lietuvos socialdemokratų partijos CK narys, po partijos vadovų areštų 1900 m. perėmęs vadovavimą LSDP. 1904 m. Kairiškiuose subūrė LSDP jaunimo organizaciją.

1905 m. Vilniaus Didžiojo Seimo narys, dėl jo įtakos seimas įgavo politinį pobūdį. Vadovavo socialdemokratų veiklai 1905–1907 m. įvykiuose. 1906 m. LSDP konferencijoje „autonomistų“ programos autorius.

1918 m. kovo 22 d. LSDP VIII suvažiavime nedalyvavo, bet išrinktas CK nariu. 1918–1919 m. – Akmenės ir Šiaulių apskričių valdybų narys. 1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. sausio 12 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje, ekonominės tarybos narys. Priklausė LSDP frakcijai. Iš Seimo pasitraukė. Grįžo į savo Kairiškių dvarą.^[1]

Nuo 1905 m. dirbo Vilniaus technikos biure, buvo atsakingas už pramonės ir viešųjų pastatų projektavimą. 1908 m. Kairiškiuose įsteigė kartono fabriką. Pirmojo pasaulinio karo metais persikėlė į Rusiją. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1930 išplėtė kartono fabriką, organizavo akcinę bendrovę „Molis“, įsteigė Daugėlių plytinę, gaminusią 5 mln. plytų per metus. 1935 m. su K. Venclauskiu įsteigė AB „Pastogė“, planavusią pastatyti Šiauliuose viešbutį, kultūros centrą ir kitus pastatus. Deja, iki karo pavyko užbaigti tik kino teatrą, kurio pastate 1941 m. sausio 1 d. įsikūrė Šiaulių dramos teatras. Bolševikams nacionalizavus Kairiškių kartono fabriką, darbininkai jį išrinko administratoriumi, bet jis šio darbo atsisakė ir išvyko į Kauną.

1944 m. emigravo į Vokietiją, dalyvavo VLIK’o planavimo komisijoje, vadovavo pramonės ir amatų skyriui. Nuo 1948 m. LSDP Užsienio delegatūros narys.

1950 m. išvyko į JAV, gyveno Bostone, dirbo fizinį darbą fabrike. Dalyvavo ALSS, Lietuvių darbininkų draugijos veikloje, buvo „Keleivio“, „Darbininkų balso“ bendradarbis.

• Sirutavičius Vladas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1962, t. 27, p. 505–506.
• Mitrulevičius G., Sirutavičius Vladas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 331–333.

• SIRUTAVIČIUS Vladas (1877–1967) | lrs.lt