Tlakotalpanas Tlacotalpan
Miesto architektūra
Tlakotalpanas 18°37′0″ š. pl. 95°40′0″ v. ilg. / 18.61667°š. pl. 95.66667°r. ilg. / 18.61667; 95.66667 (Tlakotalpanas)
Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė	Meksika
Valstija	Verakruso valstija
Gyventojų (2020[1])	7 287
Plotas	1,73 km²
Tankumas (2020[1])	4 212 žm./km²
Altitudė	10 m
Vikiteka	Tlakotalpanas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 862

Tlakotalpanas (isp. Tlacotalpan, nah. Tlahcotlalpan) – miestas rytų Meksikoje, Verakruso valstijoje, 90 km nuo Verakruso miesto, prie Papaloapano upės. Yra upinė prieplauka, žvejybinis uostas. Verčiamasi turizmu. Miestas išlaikęs klasikinę kolonijinę architektūrą – jis vystėsi kaip upinis uostas; yra išlikusi senoji prieplauka, XVII–XIX a. gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai (karibietiškos, andalūziškos architektūros), Šv. Mergelės Marijos bažnyčia (1770 m.), neoklasikinė Šv. Kristupo bažnyčia su Gvadalupės Mergelės paveikslu, barokinė Šv. Migelio bažnyčia (1785 m.), Saragosos aikštė, savivaldybė (1849 m., su Salvadoro Fernando tapybos darbais), žymaus kompozitoriaus Agustino Laros namas-muziejus.

Seniau gyvenvietė buvusi Papaloapano saloje (Tlakotalpanas nahuatlių kalba reiškia „vieta tarp vandenų, trakas“). Vėliau sala sujungta su žemynu. Ispanai čia pasirodė XVI a. vid., bet ilgą laiką gyvenvietė išliko mažu kaimu. Tlakotalpanas vystytis pradėjo XVII a., bet nesyk buvo nusiaubtas anglų piratų, gaisrų bei potvynių. XIX a. Tlakotalpanas tapo svarbiu uostu (būdavo išvežama medvilnė, tabakas, cukrus, oda, javai, plunksnos, muilas, brendis, sūdyta mėsa, baldai) ir medvilnės pramonės centru. 1896–1920 m. miestas vadintas Tlacotalpan de Porfirio Díaz.

1998 m. Tlakotalpanas paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.

• 
  Krantinė
• 
  Gatvelė
• 
  Šv. Marijos bažnyčia
• 
  Agustino Laros muziejus

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje Šiaurės Meksika Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014) Vakarų Meksika Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016) Centras ir Įlanka Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018) Oachaka Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010) Jukatanas ir Čiapasas Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002) Nematerialusis Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)