Mitla Mitla
Mitla. Statinys kolonų grupėje
Mitla
Koordinatės	16°55′0″ š. pl. 96°21′0″ v. ilg. / 16.91667°š. pl. 96.35000°r. ilg. / 16.91667; 96.35000
Vieta	Oachakos valstija, Meksika
Regionas	Mezoamerika
Istorija
Sugriautas	XVI a.
Laikotarpis	klasikinis
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1920–1930 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1352

Mitla (isp. Mitla, nah. Miktlan, sapot. Yooꞌ Baꞌ, mišt. Ñuu Ntìì) – archeologinė vietovė pietų Meksikoje, Oachakos valstijoje, 44 km nuo Oachakos miesto, 1480 m aukštyje Tlakolulos slėnyje Pietų Siera Madrės kalnuose.

Manoma, kad Mitla (nahuatlių kalba šis pavadinimas reiškia „mirusiųjų vieta“) įkurta kaip šventa laidojimo vieta dar gerokai iki mūsų eros pradžios, greičiausiai sapotekų, kurie šiuose kraštuose vyravo maždaug iki 900 m. m. e. Vėliau iš šiaurės Oachakos atsikėlę mištekai užėmė Mitlą. Būtent mištekų laikotarpio radinių Mitloje ir randama daugiausia. 1521 m. vietovę pasiekė ispanai, o plačiau ją 1576 m. aprašė Diegas Garsija de Palasijas.^[1]

Archeologinę vietovę sudaro penkios struktūrinės grupės: vadinamosios kolonų, bažnyčių, upelio, plaušplyčių ir pietinė. Tik kolonų ir bažnyčios grupės visiškai atkastos ir atkurtos XX a. devintajame dešimtmetyje. Kiekvienoje grupėje yra keletas stačiakampių vidinių kiemų (dalis sujungti ilgais praėjimais), apsuptų ilgais siaurais kambariais. Plaušplyčių ir pietinėje grupėse aplink kiemus yra ir laiptuotųjų piramidžių.^[1]

Mitlos statiniai pastatyti iš purvo ir akmens, padengti tinku arba išraižytu trachitu. Durų staktos išraižytos, išpuoštos mažų ir tiksliai atitaikytų akmenukų mozaikomis. Rasta kryžiškos formos kapaviečių.^[1]

Šalia esančiame dabartiniame Mitlos kaime veikia Amerikų universiteto regioninis studijų centras bei Friselio sapotekų meno muziejus.^[1]

Nuo 2010 m. – pasaulio paveldo objektas.

• 
  Kolonos
• 
  Puošyba
• 
  Puošyba
• 
  Bažnyčia, pastatyta ant senosios Mitlos pamatų

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje Šiaurės Meksika Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014) Vakarų Meksika Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016) Centras ir Įlanka Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018) Oachaka Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010) Jukatanas ir Čiapasas Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002) Nematerialusis Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)