Santjago del Esteras Provincia de Santiago del Estero
Valstybė	Argentina
Administracinis centras	Santjago del Esteras
Departamentų skaičius	27
Gyventojų (2019)	968 300[1]
Plotas	136 351 km²
Tankumas (2019)	7 žm./km²
Vikiteka	Santjago del EsterasVikiteka

Santjago del Estero provincija (isp. Provincia de Santiago del Estero) – provincija Argentinos šiaurinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Kordobos, vakaruose – su Tukumano ir Katamarkos, šiaurės vakaruose – su Saltos, šiaurės rytuose – su Čiako, rytuose – su Santa Fė provincijomis. Administracinis centras – Santjago del Esteras.

Ikikolumbiniu laikotarpiu provincijos teritorijoje gyveno indėnų gentys, daugiausia apjungtos inkų. 1542 m. žemes pasiekė pirmasis ispanų kolonizatorius – Diego de Rochas. 1553 m. įkurtas Santjago del Estero miestas. Provincija buvo pusiaukelėje tarp Peru sidabro telkinių ir Buenos Airių. Ilgą laiką dėl dabartinės provincijos žemių kovojo Salta ir Tukumanas. 1820 m. Santjago del Estero provincija atsiskyrė nuo Tukumano. 1856 m. patvirtinta konstitucija. XX a. pr. kilo ginčai dėl teritorijų su Čako provincija.

Santjago del Estero provincija išsidėsčiusi plynose Čako lygumose. Pietuose pereina į pampas. Pietuose įsiterpia Kordobos kalnagūbrio dalis (Sumampos, Ambargastos kalnai). Vakaruose taip pat yra neaukštų kalnų (Pampų kalnagūbriai). Teritoriją iš šiaurės vakarų į pietryčius beveik lygiagrečiai kerta Dulsės ir Salado upės. Šiaurėje išvystyta irigacinė sistema (pagrindinis kanalas – Dioso). Dauguma upių sausuoju laikotarpiu išdžiūsta, susiskaido į nedidelius ežerėlius. Didelius provincijos plotus užima stovinčio vandens telkiniai: tvenkiniai (Hondo), druskingi ežerai (Sisneso, Kačitoso), lagūnos, maršos, šlapynės (Figeroa, Anjatujos), taip pat druskos lygumos (Ambargastos druskožemiai – provincijos pietvakariuose).

Klimatas subtropinis; kontinentinis. Ryškūs sausasis (žiemą) ir drėgnasis (vasarą) sezonai. Vidutinė metinė oro temperatūra 21,5 °C, tačiau per metus svyruoja nuo -5 °C iki 47 °C. Per metus iškrenta iki 700 mm kritulių (didžioji dalis – nuo spalio iki balandžio). Būdinga stepių ir pusdykumių augalija, krūmynai. Būdingi augalai: saldžiosios ceratonijos, quebracho colorado ir quebracho blanco, balamedžiai ir kt.

Santjago del Estero provincijoje labiausiai išvystyta ūkio šaka – žemės ūkis. Svarbiausios žemės ūkio sritys – Salado ir Dulsės tarpupis bei iriguojama šiaurė. Auginama medvilnė (20 % šalies produkcijos), sojos, kukurūzai ir svogūnai. Rytuose – gyvulininkystė, kur auginamos daugiausia ožkos (15 % šalies kiekio). Svarbiausios pramonės šakos: medienos (300 tūkst. t per metus), tekstilės, maisto. Vykdoma naudingų iškasenų gavyba.

Provincijoje yra turistinių objektų: seniausias Argentinos miestas – Santjago del Esteras, kuriame gausu istorinių pastatų ir muziejų, Termas de Rio Hondo miestas, kuriame yra daug karštųjų versmių gydyklų ir Kopo nacionalinis parkas.

Santjago del Estero provincijoje gyvena apie 2 % šalies gyventojų. Tankiausiai gyvenami provincijos pietūs pietvakariai (Dulsės ir Salado slėniai). Rečiausiai gyvenama šiaurė ir patys pietvakariai (druskos lygumos). Nors dauguma gyventojų ispaniškos ar itališkos kilmės, dar apie 12 % žmonių kalba kečujų kalba. Didžiausi miestai:

• Santjago del Esteras – 244,7 tūkst. gyv. (2001 m.)
• La Banda – 95,2
• Termas de Rio Hondas – 27,8
• Friasas – 25,4
• Anjatuja – 20,3

• Provincijos žemėlapis
• Oficiali svetainė
• Kultūra, istorija, tradicijos Archyvuota kopija 2006-10-14 iš Wayback Machine projekto.

Argentinos provincijos
Buenos Airės (sostinės apygarda) | Buenos Airių provincija | Chuchujus | Čakas | Čubutas | Entre Riosas | Formosa | Katamarka | Kordoba | Korientesas | La Pampa | La Riocha | Mendosa | Misjonesas | Neukenas | Rio Negras | Salta | San Chuanas | San Luisas | Santa Fė | Santa Krusas | Santjago del Esteras | Tukumanas | Ugnies Žemė