Santa Fė Provincia de Santa Fe
Valstybė	Argentina
Administracinis centras	Santa Fė
Departamentų skaičius	19
Gyventojų (2019)	3 509 100[1]
Plotas	133 007 km²
Tankumas (2019)	26 žm./km²
Vikiteka	Santa FėVikiteka

Santa Fė provincija (isp. Provincia de Santa Fe) – provincija šiaurės rytinėje Argentinos pusėje. Šiaurėje ribojasi su Čiako, rytuose – su Korienteso ir Entre Rioso, pietuose – su Buenos Airių, vakaruose – su Kordobos ir Santjago del Estero provincijomis. Administracinis centras – Santa Fė.

Ikikolumbiniais laikais provincijos teritorijoje gyveno indėnų gvaranių, mokovių, tobų, kitų gvajkurų gentys, besiverčiančios medžiokle, žvejyba ir gerybių rinkimu. Pirmoji europiečių gyvenvietė įkurta prie Paranos ir Karkaranjos santakos 1527 m., kai čia apsilankė Sebastiano Gaboto ekspedicija. Tačiau įkurtas fortas po 2 metų sugriautas. 1573 m. Chuanas de Garajus įkūrė Santa Fė miestą.

1812 m. generolas Manuel Belgrano tuometinėje nedidelėje Rosarijo gyvenvietėje sukūrė ir pradėjo naudoti Argentinos vėliavą. 1815 m. vietinis kaudiljas Francisco Candioti sukėlė sukilimą prieš centrinę valdžią ir provincija laikinai buvo atsiskyrusi. Vėliau dar kelis kartus vietiniai kaudiljai bandė atsiskirti nuo Argentinos. XIX a. pirmoje pusėje vyko aršios kovos tarp federalistų ir unitarų. 1841 m. sukurta konstitucija. 1872 m. pagrindinius provincijos miestus sujungė geležinkeliai. XIX a. pab. – XX a. pr. į provinciją imigravo daug imigrantų iš Europos.

Pietinė provincijos dalis išsidėsčiusi drėgnųjų pampų lygumose. Šiaurėje driekiasi Gran Čako lygumos. Vakaruose yra nedidelių aukštumų.

Klimatas subtropinis; pereinamojo tipo. Nuo lapkričio iki kovo tęsiasi karštasis sezonas (temperatūra svyruoja tarp 18-32 °C), nuo birželio iki rugpjūčio – šaltasis sezonas (5-16 °C). Per metus iškrenta apie 1100 mm kritulių (rytuose). Einant į vakarus kritulių kiekis mažėja.

Santa Fė provincija turi tankų hidrografinį tinklą. Per visą rytinį teritorijos pakraštį teka Parana, besišakojanti į daugybę atšakų, sudaranti daugybę pelkių, ežerų, protakų. Centrinėje dalyje provinciją kerta Salado upė. Pietine provincijos dalimi teka Karkaranjos ir Arojo del Medijo upės. Provincijos šiaurėje gausu ežerų ir pelkynų. Didžiulės šlapynės driekiasi Paranos slėnyje.

Santa Fė provincija – vienas svarbiausių ekonominių šalies centrų. Svarbiausios auginamos kultūros – sojos, saulėgrąžos, kukurūzai, kviečiai, sorgai ir ryžiai. Taip pat auginama medvilnė, uogos, bulvės, vaisiai. Bitininkystė. Provincijoje auginama apie 6,5 mln. galvijų (20 % šalies kiekio). Primelžiama apie 40 % šalies pieno produkcijos. Išvystyta pramonė: maisto (pieno, alaus, miltų, aliejaus), tekstilės, chemijos, metalo apdirbimo, automobilių ir įrengimų gamybos. Dauguma produkcijos eksportuojama per Santa Fė, Rosarijo ir San Lorenso uostus. Kadangi Santa Fė provincijoje nėra daug lankytinų objektų, turizmas sudaro menką dalį pajamų.

Santa Fė provincijoje gyvena šiek tiek daugiau, nei 3,5 milijono gyventojų. Tai sudaro daugiau nei 7,5 % Argentinos gyventojų. Beveik trečdalis provincijos gyventojų gyvena Rosarijuje. Didelę dalį gyventojų sudaro imigrantai iš Europos: italai (iš Pjemonto), šveicarai, prancūzai, vokiečiai, lenkai, žydai. Provincijos šiaurėje yra šiek tiek indėnų tobų. Nemažai imigrantų iš kitų provincijų. Santa Fė provincijos pietinė dalis gyvenama daug tankiau nei šiaurinė. Rečiausiai gyvenami šiaurės vakarai.

Didžiausi miestai:

• Rosarijas – 908 tūkst. gyv.
• Santa Fė – 369
• Rafaela – 83
• Vilja Gobernador Galvesas – 74
• Venado Tuertas – 69
• Rekonkista – 66
• Santo Tomė – 58

• Provincijos žemėlapis
• Oficiali svetainė
• Turistinis gidas

Argentinos provincijos
Buenos Airės (sostinės apygarda) | Buenos Airių provincija | Chuchujus | Čakas | Čubutas | Entre Riosas | Formosa | Katamarka | Kordoba | Korientesas | La Pampa | La Riocha | Mendosa | Misjonesas | Neukenas | Rio Negras | Salta | San Chuanas | San Luisas | Santa Fė | Santa Krusas | Santjago del Esteras | Tukumanas | Ugnies Žemė