Jonas Markelis (1897 m. rugpjūčio 16 d. Kairionyse, Dusetų valsčius, Zarasų apskritis – 1948 m. gruodžio 14 d. Zavodovkoje, Krasnojarsko sritis) – II Seimo ir III Seimo atstovas.^[1]

Kilęs iš valstiečių. Laisvamanis. Baigęs Dusetų dviklasę pradžios mokyklą, 1912 m. išvyko į Peterburgą ir gyveno iki 1914 m. rudens. Čia privačiai mokėsi ir išlaikė egzaminus. 1914 m. grįžęs į Lietuvą, baigė trumpalaikius mokytojų kursus. 1918–1919 m. mokytojavo Bikūnų pradžios mokykloje, Antalieptės valsčiuje. 1919–1920 m. atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Nuo 1920 m. spalio iki 1922 m. kovo – Šiaulių apskrities valdybos Švietimo skyriaus vedėjas. Vėliau mokytojavo Dubėnų (Šiaulių apskr.) pradinėje mokykloje.

1923 m. liepos 6 d. išrinktas į II Seimą kaip LSDP narys nuo Panevėžio rinkimų apygardos vietoje V. Kramerio. Antrajame Seime 1925 m. balandžio 3 d. išrinktas į Švietimo komisiją.

Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo atstovas.

1925 m. XII LSDP suvažiavime – kandidatas į CK narius. 1926 m. birželio 3 d. nepaprastojoje konferencijoje siūlė neiti į koaliciją su Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga.

1927 m. Tauragės sukilimo dalyvis. 1927 m. spalio 5–6 d. Lietuvos socialdemokratų partijos organizacijos užsienyje I konferencijos Rygoje dalyvis. Už politinę veiklą 1927–1930 m. buvo kalinamas Varnių koncentracijos stovykloje. 1929 m. sausio mėn. už pabėgimą iš Varnių koncentracijos stovyklos nuteistas 2 metams ir 5 mėnesiams sunkiųjų darbų kalėjimo. 1931 m. spalio 31 d. XIII LSDP suvažiavime – mandatų komisijos ir CK narys. „Socialdemokrato“ bendradarbis.

Nuo 1930 m. spalio iki 1933 m. kovo dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje ūkio dalies vedėju. 1933 m. kovo – 1940 m. rugsėjo „Raidės“ spaustuvės Kaune vedėjo pavaduotojas, nuo 1940 m. spalio Valstybinės Draudimo valdybos tarnautojas.

1948 m. gegužės 22 d. ištremtas į Sibirą, Nižnij Ingušsko rajoną, dirbo miško sakintoju. Mirė susirgęs šiltine.

Žmona Elena Rimdeikaitė (gim. 1911), duktė Vida.