Gruodžio 18 d. yra 352-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 353-oji). Nuo šios dienos iki metų pabaigos lieka 13 dienų.

• Tarptautinė migrantų diena.

Eivilas, Eivilė, Eivina, Eivinas, Girdvainas, Girdvainė, Girvyda, Girvydas, Gracija, Gracijonas, Gracius, Vykanta, Vykantas

• 1842 – Įkurta Kauno gubernija;
• 1918 – Skuodą paliko paskutinės Vokietijos pajėgos;

• 1907 m. – Petras Vacbergas, smuikininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1987 m.).
• 1910 m. – Juozas Giedraitis, Lietuvos karinis ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1922 m. – Vytautas Kurklinskas, choro dirigentas, pedagogas, vargonininkas (m. 1992 m.).
• 1923 m. – Bronius Kiveris, pianistas, vargonininkas, chorvedys (m. 1996 m.).
• 1925 m. – Tomas Kairiūkštis, Lietuvos gydytojas patologas fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.^[1] (m. 2003 m.).
• 1928 m. – Adolfas Driukas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.
• 1930 m.:
  • Augustinas Kepenis, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1993 m.).
  • Bronius Dobrovolskis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas, socialinių mokslų daktaras, lietuvių kalbos vadovėlių autorius.
  • Valerijonas Vytautas Jucys, Lietuvos grafikas (m. 2016 m.).
• 1934 m. – Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius, Lietuvos gydytojas patofiziologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1947 m.:
  • Kęstutis Bubnaitis, Lietuvos architektas, restauratorius.
  • Šabtajus Henrikovičius Kalmanovičius, verslininkas, vadybininkas, Lietuvos bei Rusijos sporto veikėjas, sporto mecenatas (m. 2009 m.).
• 1948 m. – Rita Vilienė-Abromaitytė, pedagogė ir chorvedė.
• 1950 m. – Palmira Jucevičienė-Mičiulytė, Lietuvos edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
• 1952 m. – Sigitas Benediktas Jurčys, OFM, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Michailas Kovaliovas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Valerijus Kuznecovas, Lietuvos, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidas Kundrotas, ekonomistas, auditorius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1954 m. – Valentina Dagienė, Lietuvos informatikė, fizinių mokslų daktarė.
• 1955 m. – Algis Žvaliauskas, Lietuvos ir Marijampolės politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Petras Rakštikas, Lietuvos dailininkas tapytojas, skulptorius, poetas, prozininkas.
• 1958 m.:
  • Algimantas Kuncaitis, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Donatas Juodelė, Lietuvos pedagogas, Jonavos politinis veikėjas.
• 1959 m. – Albertas Bukauskas, lietuvių juvelyras, tautodailininkas.
• 1970 m. – Arnas Ališauskas, poetas, kritikas.
• 1971 m. – Vaidas Bacys, pedagogas, Lietuvos ir Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Ramūnas Kartenis, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1990 m. – Arvydas Novikovas, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Škotijos Premier lygoje Hearts FC klube.

• 1542 m. – Stanislovas Goštautas, Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Naugarduko vaivada, Trakų vaivada.^[2] (g. 1507 m.).
• 1625 m. – Jonas Jurgis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1588 m.).
• 1903 m. – Jonas Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius tėvui iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1867 m.).
• 1942 m. – Juozas Norkus, ūkininkas, knygnešys (g. 1864 m.).
• 1950 m. – Jonas Juodišius, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (g. 1892 m.).
• 1964 m. – Pranas Kuraitis, pirmasis lietuvis filosofas profesionalas, neotomistas, filosofijos istorikas, rašęs ontologijos ir gnoseologijos klausimais, Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius, katalikų kunigas prelatas, ateitininkas (g. 1883 m.).
• 1975 m. – Vladas Daukša, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius (g. 1882 m.).
• 1978 m.:
  • Jonas Augustaitis, lietuvių inžinierius statybininkas, visuomenės veikėjas (g. 1897 m.).
  • Teofilis Petraitis, dailininkas tapytojas, pedagogas (g. 1896 m.).
• 1983 m. – Jakubas Movšovičius, Lietuvos ir Lenkijos botanikas, gamtos mokslų daktaras (g. 1901 m.).
• 1984 m. – Valerijonas Balčiūnas, Lietuvos ekonomistas, sportininkas, JAV lietuvių bendruomenės visuomenės veikėjas (g. 1904 m.).
• 1985 m. – Kazys Daukšas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto analitikų mokyklos pradininkas (g. 1905 m.).
• 1989 m. – Medardas Bavarskas, lietuvių rašytojas, poetas (g. 1924 m.).
• 1996 m. – Paulius Beresnevičius, Lietuvos istorikas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 2000 m. – Leonardas Matuzevičius, Lietuvos poetas (g. 1923 m.).
• 2001 m.:
  • Juozapas Paliakas, agronomas, verslininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1958 m.).
  • Eleonora Marčiulionienė, Lietuvos keramikė (g. 1912 m.).
• 2023 m. – Bronislovas Genzelis, Lietuvos filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras (g. 1934 m.).^[3]

• 1892 – Įvyko Piotro Čaikovskio baleto „Spragtukas“ premjera.
• 1987 – Larry Wall išplatino pirmąją programavimo kalbos Perl versiją.

• 1392 m. – Jonas VIII Paleologas, Bizantijos imperatorius nuo 1425 iki 1448 m (m. 1448 m.).
• 1863 m. – Pranciškus Ferdinandas Habsburgas, Austrijos-Vengrijos Erchercogas. 1914 m. Pranciškui Ferdinandui su žmona Sofi keliaujant po Austrijos-Vengrijos provinciją Bosniją, porą nužudė Serbų nacionalistas Gavrilas Principas. Dėl šios žmogžudystės Austrija pradėjo karą su Serbija ir šis karas išsirutuliojo į Pirmąjį pasaulinį karą (m. 1914 m.).
• 1913 m. – Vilis Brantas, žurnalistas, Vokietijos ir tarptautinis politinis veikėjas (m. 1992 m.).
• 1921 m. – Jurijus Vladimirovičius Nikulinas, garsus tarybinis kino aktorius bei ilgametis Maskvos cirko klounas (m. 1997 m.).
• 1939 m. – Harold Elliot Varmus, 1989 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4].
• 1943 m. – Keith Richards, britų gitaristas (The Rolling Stones)^[5].
• 1946 m. – Steven Spielberg, amerikiečių kino režisierius ir prodiuseris.
• 1955 m. – Vijay Mallya, Indijos verslininkas ir Parlamento narys, išrinktas 2000 m.
• 1963 m.:
  • William Bradley Pitt, amerikiečių aktorius, prodiuseris. Buvo apdovanotas „Auksiniu gaubliu“ ir nominuotas „Oskarui“ už 1995 m. filmą „Dvylika beždžionių“, kuriame suvaidino antraeilį vaidmenį.
  • Pierre Nkurunziza, Burundžio prezidentas ir Demokratijos gynybos nacionalinio komiteto (politinės partijos) vadovas (m. 2020 m.).
• 1968 m. – Alejandro Sánchez Pizarro, ispanų dainininkas, kompozitorius, muzikantas. Yra pardavęs 21.000.000 kopijų savo įrašų^{[reikalingas šaltinis]}.
• 1972 m. – Leor Dimant, muzikantas ir prodiuseris.
• 1979 m. – Karlušas Albertas Fernandešas, portugalų kilmės Angolos futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Yra Portugalijos lygos Rio Ave FC klubo žaidėjas.
• 1980 m. – Christina Maria Aguilera, amerikiečių dainininkė.
• 1984 m. – Modou Sougou, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Portugalijos Académica Coimbra klubo saugas.
• 1987 m. – Miki Ando, japonų dailiojo čiuožimo čiuožėja^[6].

• 1737 m. – Antonijus Stradivarijus, italų pasaulinio garso smuikų meistras (g. 1644 m.).
• 1751 m. – Kilianas Ignacas Dyncenhoferis, vokiečių kilmės Čekijos baroko architektas (g. 1689 m.).
• 1803 m. – Johann Gottfried Herder, vokiečių filosofas, poetas, literatūros kritikas^[7] (g. 1744 m.).
• 1932 m. – Eduardas Bernšteinas, socialdemokratų teoretikas ir politikas (g. 1850 m.).
• 1980 m. – Aleksejus Kosyginas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas. TSRS Ministrų tarybos pirmininku buvo 16 metų – ilgiausiai per visą Rusijos carinę, tarybinę ir posttarybinę istoriją. Vyriausybės nariu (TSRS Liaudies komisarų taryba, TSRS Ministrų Taryba) buvo beveik 42 metus (nuo 1939 m. sausio 2 d. iki 1980 m. spalio 23 d.), būdamas: TSRS Ministrų Tarybos pirmininku, Pirmuoju pirmininko pavaduotoju, Pirmininko pavaduotoju (4 kartus), 5-kių TSRS ministerijų ministru, Valstybinio plano komiteto (GOSPLAN) pirmininku ir 2 kartus Valstybinio plano komiteto pirmininko pavaduotoju (TSRS ministro range) (g. 1904 m.).
• 1995 m. – Konradas Cūzė, vokiečių inžinierius, neoficialus pirmojo šiuolaikinius principus turinčio kompiuterio sukūrėjas, pirmosios algoritminės kalbos autorius, skaitmeninės visatos idėjos pradininkas (g. 1910 m.).
• 1997 m. – Chris Farley, JAV aktorius, apdovanotas Auksine žvaigžde Holivudo žvaigždžių alėjoje, bei MTV Filmų apdovanojimu (g. 1964 m.).
• 2021 m. – Ričardas Rodžersas, pasaulinio garso britų architektas (g. 1933 m.).^[8]
• 2022 m.:
  • Lando Buzanka, italų teatro, televizijos ir kino aktorius, kurio aktyvi karjera truko daugiau kaip 60 metų (g. 1935 m.).^[9]
  • Daniela Giordano, italų aktorė (g. 1946 m.).^[10]