Grigalius XVI
| Grigalius XVI lot. Gregorius XVI | |
|---|---|
| 254-asis Popiežius | |
| |
| Gimimo vardas | it. Bartolomeo Alberto Mauro Cappellari |
| Gimė | 1765 m. rugsėjo 18 d. Belunas, Italija |
| Mirė | 1846 m. birželio 1 d. (80 metų) |
| Palaidotas (-a) | Šv. Petro bazilika, Roma |
| Tautybė | italas |
| |
| Grigaliaus XVI herbas | |
| 254-asis Popiežius | |
| Išrinktas | 1831 m. vasario 2 d. |
| Baigė | 1846 m. birželio 1 d. |
| Pirmtakas | Pijus VIII |
| Įpėdinis | Šventasis Pijus IX |
 Vikiteka |
Grigalius XVI |
Grigalius XVI (lot. Gregorius XVI, tikrasis vardas Bartolomeo Alberto Mauro Cappellari, 1765 m. rugsėjo 18 d. Belunas prie Venecijos – 1846 m. birželio 1 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1831 m. vasario 2 d. iki mirties.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1783 m. kamendulis, ordino vardas Mauro. Nuo 1795 m. Šv. Grigaliaus vienuolyno Romoje vikaras, nuo 1805 m. abatas. Nuo 1800 m. Katalikų tikėjimo akademijos, kurią įsteigė popiežius Pijus VII, narys. Nuo 1823 m. kamaldulių ordino generolas. Nuo 1825 m. kovo 21 d. kardinolas, Tikėjimo skleidimo kongregacijos prefektas. Nuo 1809 m. dėstė filosofiją ir teologiją Murano ir Paduvos kolegijose.
Popiežiumi išrinktas Austrijos kanclerio Klemenso fon Meternicho pastangomis. Jo pontifikato pradžioje vidurio Italijoje G. Mazzini vadovaujamas sukilimas susilpnino popiežiaus pasaulietinę valdžią. Buvo naujovių politikoje priešininkas, bet buvo priverstas 1831 m. ediktu įteisinti Austrijos, Anglijos, Prancūzijos, Prūsijos ir Rusijos reikalaujamas administracines, finansines ir teismų reformas, renkamus municipalitetus.
Būdamas legitimizmo šalininkas 1832 m. enciklikoje Cum primum pasmerkė 1831 m. sukilimą, enciklikoje Mirari vos smerkė Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės, teigė bažnytinės valdžios viršenybę prieš pasaulietinę.[1] Enciklikose Singular nos (1834 m.) ir Dum acerbissimai (1835 m.) pasisakė prieš racionalizmą, galikonybę, indiferentizmą, sąžinės laisvę.
Padėjo išlaikyti katalikiškuosius Šveicarijos kantonus. 1845 m. pasirašė Šventojo Sosto ir Rusijos konkordatą. Rėmė misijas, ypač Amerikoje. Centralizavo misijines organizacijas, paskyrė 95 vyskupus misionierius, įsteigė 15 naujų misijinių vyskupijų ir 36 apaštalinius vikariatus. Rusijoje, Ukrainoje kūrė seminarijas vietos dvasininkams rengti Rytų Europoje. Jo iniciatyva atsirado institutai misionieriams rengti ir draugijos misijų šalių žmonėms remti.[2]
Jis pasmerkė vergiją, draudė vergų prekybą. Globojo menus, rėmė dailininkus J. F. Overbeką ir B. Torvaldseną ir mokslą, skatino katalikiškosios filosofijos plėtotę. Jo iniciatyva Vatikane atidarytas Egipto ir etruskų, Laterane – Krikščioniškosios archeologijos muziejai. Romoje pradėta rekonstruoti Šv. Pauliaus bazilika už sienų.
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Pirmtakas Popiežius Pijus VIII |
 PopiežiusGrigalius XVI 1831-1846 |
Įpėdinis Popiežius Šventasis Pijus IX |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Encicliche dal 1740 al Concilio Ecumenico Vaticano I
- ↑ Grigalius XVI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 162 psl.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
