Klemensas V
| Klemensas V lot. Clemente V | |
|---|---|
| 195-asis Popiežius | |
| |
| Gimimo vardas | pranc. Raymond Bertrand de Gouth |
| Gimė | 1264 m. Vilandro, Prancūzija |
| Mirė | 1314 m. balandžio 20 d. |
| Palaidotas (-a) | Uzeso katedra, Prancūzija |
| Tautybė | prancūzas |
| |
| Klemenso V antspaudas | |
| 195-asis Popiežius | |
| Išrinktas | 1305 m. gruodžio 5 d. |
| Baigė | 1314 m. balandžio 20 d. |
| Pirmtakas | Palaimintasis Benediktas XI |
| Įpėdinis | Jonas XXII |
 Vikiteka |
Klemensas V |
Klemensas V (lot. Clemens V, tikroji pavardė pranc. Raymond Bertrand de Gouth, 1264 m. Vilandro, Akvitanija, Prancūzija – 1314 m. balandžio 20 d. Rokmoras, Langedokas-Rusijonas, palaidotas Uzeso katedroje, Akvitanija) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1305 m. gruodžio 5 d. iki mirties.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Gaskonėje, garsioje šeimoje. Vyresnysis brolis buvo Liono arkivyskupas. Mokėsi Orleane ir Bolonijos universitete. Įšventintas kunigu dirbo popiežiaus Celestino V tarnyboje. 1294 m. nominuotas Albano vyskupu, popiežiaus Bonifaco VIII kapelionas, nuo 1295 m. Kominžo vyskupas. Nuo 1297 m. Bordo arkivyskupas.
Popiežiumi vainikuotas Lione, dalyvaujant Prancūzijos karaliui Pilypui IV Gražiajam, pateko į jo politinę įtaką, pažadėjęs penkerius metus karaliaus iždui perleisti bažnyčios pajamas Prancūzijoje. Pirmasis popiežius, kuriam buvo uždėta tiara. Pagarsėjo nepotizmu, kardinolais paskyrė daug prancūzų. Iš 25 kardinolų kolegijos narių 11 buvo jo giminaičiai.
1309 m. įsikūrė Avinjone, tuo prasidėjo Avinjono nelaisvė.
1308 m. rugpjūčio 11 d. bulėje „Tepakyla Viešpats“ („Exsurgat deus“) išdėstė antrojo Kryžiaus žygio svarbiausius tikslus – užkariauti palankias vietas išpuoliams ir iš ten persekioti musulmonus bei pasirengti tolimesniems didelės apimties įsiveržimams. Pirmiausia nurodė atkirsti prekybos kelius Viduržemio jūroje, tikėdamasis perimti mamelukų prekybos kelius ir kartu įbauginti priešiškų pakrančių gyventojus[2].
1311-1312 m. sušaukė Vieno susirinkimą. Karaliaus spaudžiamas bule Vox in excelso 1312 m. panaikino tamplierių ordiną. Paskelbė reformų dekretus, vadinamasias Klementinas, kurios yra Vieno susirinkimo konstitucijų ir Klemenso dekretų rinkinys.
Siekdamas pagerinti misionierių rengimą Sorbonoje, Oksfordo, Bolonijos ir Salamankos universitetuose nurodė įsteigti graikų, hebrajų, arabų ir chaldėjų kalbų katedras. Rėmė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus ir Vokietijos karaliaus Henriko VII politinius siekius įsitvirtinti Italijoje.[3]
Dantė „Dieviškojoje komedijoje“ jį pasiuntė į aštuntąjį pragaro ratą.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Biographisch-Bibliographisches Kirchenlexikon
- ↑ A Military History of the Mediterranean Sea – Aspects of War, Diplomacy and Military Elites”, edited by Georgios Theotokis and Aysel Yildiz (Brill: Leiden, 2018)
- ↑ Algirdas Jurevičius. Klemensas V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 255 psl.
- Sophia Menache, Clement V, ISBN 0-521-52198-X.
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Pirmtakas Popiežius Palaimintasis Benediktas XI |
 PopiežiusKlemensas V 1305-1314 |
Įpėdinis Popiežius Jonas XXII |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
