Dunojaus kultūra
5300 m. pr. m. e. – III tūkst. pr. m. e. →
Dab. valstybės	Belgija, Vokietija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Lenkija
Ist. regionas	Vidurio Europa
Amžius	Neolitas
Lokalūs variantai	Juostinės keramikos kultūra, Lendjelio kultūra, Roseno kultūra, Finkelšteino kultūra, Linijinės juostinės keramikos kultūra, Tisos kultūra, Bodrogkerešturo kultūra, Jordanovo kultūra
Kultūros teritorija (geltona) apie 4500 m. pr. m. e.

Dunojaus kultūra arba Balkanų-Dunojaus kultūros – neolito ir eneolito archeologinė kultūra, paplitusi prie Dunojaus vidurupio ir aukštupio.

Dunojaus kultūrų terminas plačiai vartotas iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio ankstyviausioms Europos žemdirbių kultūroms apibūdinti. Iš pradžių buvo skiriami 4, vėliau 2 (tik pirmieji) Dunojaus kultūrų laikotarpiai: pirmuoju (nuo 5300 m. pr. m. e.) laikotarpiu tarp Dniestro ir Reino bei dab. Serbijos ir Juodkalnijos bei Belgijos teritorijose buvo paplitusi vientisa kultūra. Žmonės kūrėsi laikinose gyvenvietėse; rasta medinių stulpinės konstrukcijos ilgųjų pastatų liekanų. Vertėsi plėšinine lydimine žemdirbyste, naudojo pleištinius akmeninius kirvius. Šiam laikotarpiui būdinga linijiniu juostiniu ornamentu puošta keramika, dvigeldžių moliuskų dygliuočių kriauklės. Dirvą nualinę žmonės keldavosi kitur, vėliau grįždavo. Gyvenvietes atstatydavo, rasti keli kultūriniai sluoksniai.

V tūkstantmečio pr. m. e. viduryje (antrasis laikotarpis) radosi regioninių ypatumų – statyti trapecijos formos ilgieji pastatai, paplito brūkšnių ir brūkšnelių linijomis puošti indai. Dunojaus kultūra ėmė plisti į vakarus; Reino-Dunojaus aukštupio baseine susiklostė Roseno kultūra ir Finkelšteino kultūra, o prie Dunojaus vidurupio ir žemupio – linijinės juostinės keramikos kultūra, Lendjelio kultūra, Tisos kultūra.

Trečiuoju laikotarpiu (priskiriamas eneolitui) susiformavo Bodrogkerešturo kultūra (dab. Vengrijos teritorijoje) ir Jordanovo kultūra (dab. Austrijos, Lenkijos ir Vengrijos teritorijose). Ketvirtajam laikotarpiui buvo priskiriamos Vidurio Europos senojo bronzos amžiaus kultūros.^[1]

Ž • A • R Europos neolito ir eneolito kultūros Pietų Europa Įspaudinės keramikos (70-50)  · Stentinelo (55-45)  · Sero d'Alta (45-44)  · Dianos (44-41)  · Bonu-Iginu (46-33)  · Indų kvadratinėmis angomis (26-24)  · Danilo-Kakanjo (4 tūkst.)  · Felči-Ripoli (36-31)  · Lagocos (36-26)  · Saso-Fiorano  · Ocierio (33-25)  · Gaudo  · Remedelo (34-24)  · Abealcu-Filigoso (26-24)  · Butmiro (26-24)  · Rinaldone (29-19) Balkanai Kerešo (62-52)  · Sisklo (62-32)  · Karanovo (62-45)  · Gumelnicos (62-45)  · Dudeščio (62-55)  · Hamandžios (55-???)  · Vinčos (55-42)  · Bojano (45-35)  · Diminio (48-2?)  · Varnos (44-41)  · Černavodės (40-32) Vakarų Europa Kampinji  · Šasė (45-23)  · Kortajo (38-25)  · Ferjero (35-25)  · Horgeno (34-28)  · Almerijos (30-23)  · Fonbuiso (25-20)  · Vidurio Europa Dunojaus (55-20)  · Juostinės keramikos (55-45)  · Biuko (55-49)  · Hinkelšteino (50-49)  · Lendjelio (50-34)  · Linijinės juostinės keramikos (46-44)  · Rioseno (46-43)  · Michelsbergo (44-35)  · Badeno (36-28)  · Altheimo (36-34)  · Vartbergo (36-28)  · Tisos  · Bodrogkerešturo  · Jordanovo  · Vučedolo (30-22)  · Virvelinės keramikos (32-18) Šiaurės Europa Ertebiolės (55-40)  · Piltuvėlinės keramikos (40-27)  · Balbergo (35-27)  · Duobelinės keramikos (32-23)  · Virvelinės keramikos (32-18)  · Rytų Europa Dniestro-Bugo (65-47)  · Narvos (53-27)  · Nemuno (45-27)  · Šukinės duobelinės keramikos (45-27)  · Lialovo (45-27)  · Dniepro aukštupio (45-20)  · Desnos (35-25)  · Karelų (30-27)  · Kargopolio (30-20)  · Virvelinės keramikos (32-18)  · Fatjanovo (22-16)  · Pamarių Pontas Seroglazovo (11-9 tūkst.)  · Chvalynsko (5-4 tūkst.)  · Tripolės (55-27)  · Dniepro-Doneco (5-3 tūkst.)  · Dniepro-Azovo (42-37)  · Srednestogo (5-4 tūkst.)  · Kemi-Obos (3)  · Maikopo (35-25)  · Usatovo (35-30)  · Duobinių kapų (36-25) Visos datos žymi amžius prieš mūsų erą