Dulkės – smulkios, lengvos, organinės arba mineralinės kilmės dalelės, tvyrojančios ore arba nusėdančios ant įvairių paviršių. Dulkių dalelių skersmuo būna vidutiniškai 0,005 mm, maksimaliai – 0,1 mm. Paveiktos drėgmės dažnai virsta purvu.

Atvirose erdvėse pagrindinis dulkių šaltinis yra smulkios uolienų dalelės, nugludintos vėjo erozijos. Dulkės kyla sausose, minkšta uoliena (pvz., smėliu) padengtose vietose: dykumose ir pusdykumėse, kopose, arimuose, žvyrkeliuose, kasyklose ir kt. Daug dulkių išmetama ir ugnikalnių išsiveržimų metu (vulkaniniai pelenai). Vėjas lengvai pakelia tokias dulkes ir gali nunešti didelius atstumus – pvz., pučiant stipriems vėjams nuo Sacharos dulkės atnešamos iki Europos krantų. Ypač dideli dulkių kiekiai nešami smėlio audrų metu. Didelis dulkių kiekis atmosferoje blogina matomumą, didina aplinkos įkaitrinimą, prastina oro kokybę, kelia nešvarą. Ypač kenksmingos dulkės kyla nuo anglies kasyklų ir sąšlavynų, druskos lygumų. Atmosferinių dulkių kiekis mažinamas drėkinant statybų vietas, plaunant gatves, asfaltuojant kelius, sodinant medžius, gyvatvores prie kelių, laukų, gyvenamųjų namų.

Gyvenamose patalpose be mineralinės kilmės dulkių yra ir nemažai organinių dulkių – žiedadulkių, žmonių ir gyvūnų plaukelių, audinių ir popieriaus pluošto, negyvų odos ląstelių ir kt.^[1] Namuose dulkės linkusios kauptis minkštuose, puriuose paviršiuose – kilimuose, balduose, užuolaidose, drabužiuose ir patalynėje, knygose ir kt. Tokiose dulkėse veisiasi namų dulkių erkės. Didelis dulkių kiekis gyvenamoje patalpoje gali sukelti alerginius susirgimus, kvėpavimo sistemos sutrikimus. Dulkės naikinamos drėgnu audiniu valant paviršius, dulkių siurbliu siurbiant dulkes iš kilimų, prisilaikant bendros švaros.

Tyrimo Arizonoje metu nustatyta, kad į gyvenamąsias patalpas didžioji dalis dulkių patenka tiesiai iš lauko, o ne nuo prinešamo purvo su batais ar drabužių. Nustatyta, kad aklinai uždarytame bute per dvi savaites nusėda 12 tūkst. dulkių dalelių į 1 grindų ir baldų kvadratinį metrą; tas dulkes sudaro: mineralinės dalelės – 35 %, tekstilės ir popieriaus pluoštas – 12 %, odos ląstelės – 19 %, žiedadulkės – 7 %, suodžių ir dūmų dalelės – 3 %, kitos, neaiškios kilmės dalelės bei kosminės dulkės – 24 %.

• Dulkės: iš kur atsiranda ir kaip su tuo kovoti Archyvuota kopija 2016-09-13 iš Wayback Machine projekto.