Pusdykumė – aridinio klimato kraštų landšaftas, kuris turi gana retą augaliją.^[1] Vidutinių platumų juostose pusdykumės yra tarp stepių ir dykumų, tropinėse – tarp savanų ir dykumų.

Pusdykumės susidaro sauso žemyninio klimato kraštuose, kur kritulių iškrinta mažiau, nei gali išgaruoti. Pagal substratą skirstomos į uolingąsias, smėlingąsias, žvirgždingąsias ir liosingąsias. Būdingas stiprus dūlėjimas ir denudacija. Dūlėjimo produktai (druskos ir kt.) ne išplaunami, o kaupiasi dirvoje. Dirvožemiai – šviesiai kaštoniniai, rudžemiai, pilkžemiai, dažnai įdruskėję; humuso juose nėra daug (2–4 %).

Apaugę 30–40 % pusdykumių paviršiaus ploto. Daugiausiai auga žolės, puskrūmiai, krūmai, medžių pasitaiko retai. Augalai prisitaiko tiek prie sausros, tiek prie šalčio. Dauguma jų 2–3 mėnesius vegetuoja, yra plaukuoti, dygliuoti, apsitraukę vaškinėmis apnašomis, kai kurie (sukulentai) turi storus, mėsingus stiebus arba lapus. Vieni pusdykumių augalai vandens garina mažai, kiti kaupia druskas. Gausu efemerų, pagalvėlinių formų. Augmenija įvairiose vietose labai skirtinga, ji priklauso nuo mikroreljefo, dirvožemio sudėties ir drėgmės kiekio. Pavyzdžiui, druskinguose, sausuose dirvožemiuose dominuoja burnotinių šeimos augalai (kochija, druskė, balandūnė), drėgnesniuose – kiečiai, ašuotės, miglės, kai kurios eraičino rūšys, auga kai kurios tuopos, šilkmedžio, akacijos rūšys.

Iš gyvūnų paplitę graužikai (starai, šokliai, žiurkėnai), plėšrūnai (korsakas), daug roplių (vėžliai). Dažniausiai gyvūnai aktyvūs naktį, smulkieji nuolat gyvena podirvyje, kiti turi itin ilgas kojas.^[2]