Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Apskritis – valstybės administracinis teritorinis vienetas.

Lietuvoje yra 10 apskričių: Alytaus apskritis, Kauno apskritis, Klaipėdos apskritis, Marijampolės apskritis, Panevėžio apskritis, Šiaulių apskritis, Tauragės apskritis, Telšių apskritis, Utenos apskritis, Vilniaus apskritis.

1919 m. sausio 16 d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis. 1919 m. Lietuvoje buvo 20 apskričių. 1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio – teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių.

1994 m. liepos 19 d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas". Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių. 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 7 d. įstatymu Nr. XI-318 pripažino nuo 2010 m. liepos 1 d. netekusiais galios „Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą“ ir kitus teisės aktus, panaikino apskričių administracijas, o jų valdytą turtą bei funkcijas perdavė ministerijoms ir, iš dalies, savivaldybėms. Apskritys išliko kaip teritoriniai vienetai.

Lietuvos apskritis buvo Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas – sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Apskrities viršininką skyrė ir atleido Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu.

Apskrities viršininko uždaviniai:

• įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
• koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
• numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.

Apskrities viršininkas bendradarbiauja su savivaldybių valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis, koordinuoja bendras apskrities savivaldybių programas, bet savivaldybės jam nėra pavaldžios. Šiems tikslamas apskrities viršininkas inicijuoja regiono plėtros tarybos sudarymą.

Belgijoje yra du apskričių tipai:

• administracinės apskritys, kurios yra provincijos sudėtinė dalis. Išskyrus Briuselį, kuris neturi provincijos statuso, ir kuriame yra 19 komunų.
• teisminės apskritys, kuriose yra savas prokuroras, pirmosios instancijos teismas, komercinis teismas, darbo teismas ir apskrities teismas. Iš viso yra 27 teisminės apskritys. Taip pat išimtis Briuselis ir Hal-Vilvordas, kurie įeina į Didžiojo Briuselio tesiminę apskritį.

Kanadoje į apskritis padalyti tik prancūziškai kalbančio Kvebeko miestai Kvebekas, Kokšyras-Itonas, Grenvilis, Madelenos salos, Longejis, Levis, Monrealis, Metis, Sagenėjus ir Šerbrukas.

Nyderlanduose yra teisminės apskritys.

Prancūzijoje yra du apskričių tipai (pranc. arrondissement) :

• Departamento sudėtinė dalis, valdoma subprefekto. Iš viso yra 342 apskritys, nuo 2 iki 6 departamente.
• Municipalinės apskritys, į kurias dalinami didieji miestai – Paryžius (20 apskričių), Lionas (9 apskritys) ir Marselis (16 apskričių).

Apskritys atsirado po 1815 m. administracinės reformos. Vokietija turi kelias apskričių rūšis:

• Valstybės dalis – Kreis,
• Žemės dalis – Bezirk,
• Miesto dalis – Stadtbezirk.

Į apskritis dalijamos Vokietijos žemės :

• Badenas-Viurtembergas turi 4 apskritis: Freiburgas, Karlsrujė, Štutgartas, Tiubingenas.
• Bavarija dalijama į 7 apskritis: Aukštutinė Bavarija, Žemutinė Bavarija, Aukštutinė Frankonija, Vidurinė Frankonija, Žemutinė Frankonija, Aukštutinis Pfalcas ir Švabija.
• Hesenas dalijamas į 3 apskritis: Darmštatas, Gysenas, Kaselis.
• Šiaurės Reinas-Vestfalija dalijama į 5 apskritis: Arnsbergas, Detmoldas, Diuseldorfas, Kelnas, Miunsteris.
• Saksonija dalijama į 3 apskritis: Chemnicas, Drezdenas, Leipcigas.

Iki 1945 m. Rytų Prūsijoje buvo 3 apygardos (Regierungsbezirk): Gumbinės apygarda (14 apskričių), Karaliaučiaus apygarda (15 apskričių) ir Alnaštyno apygarda (10 apskričių).

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas apskritis