Kelnas vok. Köln
Kelno katedra ir Hohencolernų tiltas
Kelnas 50°57′0″ š. pl. 6°57′0″ r. ilg. / 50.95000°š. pl. 6.95000°r. ilg. / 50.95000; 6.95000 (Kelnas)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Vokietija
Žemė	Šiaurės Reinas-Vestfalija
Įkūrimo data	50 m.
Meras	Henriette Reker
Gyventojų (2023[1])	1 087 353
Plotas	405,15 km²
Tankumas (2023[1])	2 684 žm./km²
Altitudė	37,5 - 118,4 m
Pašto kodas	50441–51149
Tel. kodas	0221, 02203
Tinklalapis	www.stadt-koeln.de
Vikiteka	Kelnas
Kirčiavimas	Kèlnas

Kelnas, arba Kiolnas (vok. Köln),^[2][3] – ketvirtasis pagal dydį Vokietijos miestas, taip pat didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės miestas. Miestą garsina jo istorija, kultūra, architektūra ir tarptautinio svarbumo renginiai.

Kelnas yra svarbus Vokietijos transporto, geležinkelio mazgas. Miestas įsikūręs prie Reino upės, vienas svarbiausių upių uostų Europoje.

Mokslo, kultūros ir meno dirbinių prekybos centras. Mieste yra garsi Kelno katedra (vok. Kölner Dom). Kelno universitetas yra didžiausias Vokietijos universitetas ir vienas seniausių Europos universitetų. Kelnas – Reino krašto kultūros ir menų metropolis. Mieste yra per 30 muziejų.

455 m. Kelną užkariavo frankai, kuris prieš tai priklausė romėnams. Vėlyvaisiais viduramžiais Kelnas buvo didžiausias viduramžių Vokietijos miestas. 1259 m. gegužės 7 d. Kelnui buvo suteiktos miesto teisės (vok. Stapelrecht).

Per Trisdešimtmetį karą (1618–1648) Kelnas liko nepaliestas. Miestas užsidirbo karo metu gamindamas ir parduodamas ginklus.

Per Antrąjį pasaulinį karą (1939–1945) daugiau kaip 90 % Kelno buvo sugriauta, Kelno katedra taip bat buvo smarkiai apgadinta.

Kelnas yra didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės miestas. Per miestą teka Reino upė. Klimatas vidutinių platumų; iš jūrinio pereinantis į žemyninį.

Kelnas yra suskirstytas į 9 rajonus, kurie dar suskirstyti į 86 dalis. Miestą sudaro:

• Inenštatas (Innenstadt)
• Rodenkirchenas (Rodenkirchen)
• Lindentalis (Lindenthal)
• Ėrenfeldas (Ehrenfeld)
• Nipesas (Nippes)
• Chorveileris (Chorweiler)
• Porcas (Porz)
• Kalkas (Kalk)
• Miulheimas (Mülheim)

Kelnas yra ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas, kuriame 2022 m. pabaigoje gyveno 1 087 353 gyventojai.^[1]

Miesto ekonomika daugiausia sudaro: maisto pramonė, automobilių gamyba, chemijos pramonė ir žiniasklaida. Taip pat svarbus ekonominiai sektoriai yra: bankininkystė, draudimas ir turizmas.

Viduramžiais Kelnas buvo svarbus religijos ir meno centras. Kelno katedra 1996 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, ji yra neoficialus miesto simbolis. Taip pat šiais laikais miestas yra kultūros centras, turintis daug muziejų, galerijų ir meno mugių.

Kelno miesto įžymybės: Kelno katedra, Hohencolernų tiltas (vok. Hohenzollernbrücke), Kelno senamiestis.

Kelne 1988 m. vyko VIII Europos futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas. Miestą garsina ar anksčiau yra garsinę šie futbolo klubai: „FC Köln“, „SC Fortuna Köln“, „FC Viktoria Köln 1904“, „Köln XI“. Mieste įsikūręs krepšinio klubas „Kelno 99ers“.

Kelnas yra svarbus geležinkelio mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro oro uostas, vandens transportas, automagistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Šiuo metu Kelne yra 11 valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų. Kelno universitetas yra didžiausia aukštoji mokykla Vokietijoje (2022 m. buvo 48 214 studentų). Įkurtas 1388 gegužės 21 d.

• Kelno miesto oficiali svetainė
• www.koeln.de/
• www.koeln.nicecity.de/ Archyvuota kopija 2013-01-21 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Šventosios Romos imperijos Žemutinio Reino-Vestfalijos imperinė apygarda (1500–1806) Bažnytinės valstybės Kambrė arkivyskupija (iki 1678) · Korvėjaus abatija · Lježo vyskupija · Mindeno vyskupija (iki 1792) · Miunsterio vyskupija · Staveloto-Malmedi abatija · Osnabriuko vyskupija · Paderborno vyskupija · Utrechto vyskupija (iki 1548) · Verdeno vyskupija (iki 1648) · Eseno abatija · Herfordo abatija · Kornelimiunsterio abatija · Torno abatija Kunigaikštystės Bergo kunigaikštystė · Brėmeno-Verdeno kunigaikštystė (nuo 1648) · Bujono kunigaikštystė · Gelderso kunigaikštystė (iki 1548) · Julicho kunigaikštystė · Klevė kunigaikštystė · Lipės kunigaikštystė · Oldenburgo kunigaikštystė (iki 1777) Grafystės ir senjorijos Anholto senjorija (nuo 1792) · Bentheimo grafystė · Blankenhaimo ir Gerolštaino grafystė (nuo 1792) · Bronkhorsto grafystė (iki 1719) · Cimeraufo grafystė · Dipholco grafystė · Gėmeno senjorija (nuo 1792) · Gimborno senjorija (nuo 1792) · Gronsfeldo grafystė (nuo 1792) · Halermundo grafystė (nuo 1792) · Holcapfelio grafystė (nuo 1792) · Horno grafystė (iki 1614) · Hojos grafystė · Kerpen-Lomersumo grafystė (nuo 1792) · Lingeno grafystė · Marko grafystė (iki 1678) · Milendonko senjorija (nuo 1792) · Moerso grafystė (iki 1541) · Nasau grafystė · Pirmonto grafystė · Ravensburgo grafystė · Raichenštaino grafystė · Rekhaimo grafystė (nuo 1792) · Ritbergo grafystė · Rytų Fryzijos grafystė (iki 1667) · Salm-Raiferšaido grafystė · Saino grafystė · Šaumburgo grafystė · Šlaideno grafystė (nuo 1792) · Teklemburgo grafystė · Virneburgo grafystė · Vido grafystė · Vikrato senjorija (nuo 1792) · Vineburgo grafystė · Vitemo senjorija (nuo 1792) Imperijos miestai Achenas · Kelnas · Dortmundas · Duisburgas · Herfordas · Verdenas · Varburgas