Valensija isp. València
Valensijos katedra ir fontanas
Valensija 39°29′0″ š. pl. 0°22′0″ v. ilg. / 39.48333°š. pl. 0.36667°r. ilg. / 39.48333; 0.36667 (Valensija)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Ispanija
Regionas	Valensijos regionas
Provincija	Valensijos provincija
Meras	Joan Ribó i Canut
Gyventojų (2008)	810 064
Plotas	134,65 km²
Tankumas (2008)	6 016 žm./km²
Vikiteka	Valensija
Kirčiavimas	Valeñsija

Valensija (kat. València, senovėje Valentia), seniau žinomas kaip Edetanija, Balansija – miestas rytų Ispanijoje prie Viduržemio jūros, trečiasis pagal dydį šalies miestas.^[1] Valensijos autonominio regiono sostinė ir provincijos centras. Miestas įsikūręs derlingoje lygumoje, šalia Turijos (Turia) upės žiočių. Žemės ūkio, prekybos, komunikacijų centras. Išvystyta audinių, chemijos pramonė, metalo apdirbimas, laivų statyba, alaus varymas. Yra arkivyskupija. 1499 m. čia įkurtas Valensijos universitetas, 1968 m. – Politechnikos universitetas. 1988 m. atidarytas metropolitenas.

Valensija buvo įkurta 137 m. pr. m. e. romėnų ir buvo vienas svarbiausių tuometinės Tarakono Ispanijos miestų. Vėliau mieste ir regione šeimininkavo vizigotai.

714 m. miestą užkariavo maurai, vėliau čia valdė musulmoniškas Kordobos kalifatas. Šiam suirus XI a. pradžioje susikūrė nepriklausomas Valensijos emyratas (taifa). XI a. pabaigoje jis trumpam buvo užkariautas ispanų didvyrio Sido, kuris čia pradėjo plėsti krikščionybę. Tačiau netrukus Almoravidai iš naujo paėmė Valensiją ir ją prijungė prie savo imperijos.

XII a. Valensija vėl iškovojo nepriklausomybę, bet buvo užimta almohadų. Po XIII a. nepriklausomybės laikotarpio buvo prijungta prie Aragono, o vėliau inkorporuota į Ispanijos karalystę. Po XVII a. pr. įvykusio maurų išvarymo, miestas nusmuko. Nuo 1812 m. iki 1813 m. miestą buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė. Ispanijos pilietinis karo metu Valensija tapo laikinąja Ispanijos sostine.

Garsėja vietiniu festivaliu Falles (isp. Las Fallas), vykstančiu kasmet kovo mėn. ir firminiu ryžių patiekalu paella, o pastaruoju metu – žymaus architekto Santiago Calatrava kūriniu Meno ir mokslo miesteliu. Veikia meno muziejus ir meno mokykla. Nuo XIV a. išlikę miesto vartai, pastatyti ant romėnų statinio liekanų. Taip pat yra gotikinė katedra (XIII–XV a.).

2008 m. rugpjūčio 24 d. Valensijos trasoje vyko Formulės-1 bandomieji važiavimai.

Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi klubai:

• Valencia CF
• Levante UD

Al-Andalusijos taifa Balansia بلنسية
Provincija	Valensija
Egzistavo:	1010–1094 m. 1145-1172 m. 1228-1238 m.
Prijungta prie:	Sidas / Almohadai / Aragonas
Dinastija:	Aftasidai

• 
  Valensijos katedra
• 
  Meno ir mokslo miestas
• 
  Tradicinis regiono patiekalas
• 
  Lietuvos Respublikos konsulatas

• Oficialus Valensijos tinklalapis
• Miesto gidas Archyvuota kopija 2018-11-17 iš Wayback Machine projekto.
• Valensijos oro uostas Archyvuota kopija 2005-12-02 iš Wayback Machine projekto.

Al-Andalusijos Taifos

XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II) XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)