Valai (Ganos etninė grupė)
| Waala | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 138 tūkst. |
| Populiacija šalyse |  Gana: ~138 tūkst.
|
| Kalba (-os) | valų |
| Religijos | islamas |
| Giminingos etninės grupės | dagarai, biriforai, mamprusiai |
Valai, ualai (savivardis – Waala), dar vadinami valiais (waali, waale) – tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, dabartinės Ganos šiaurės vakaruose. Kalba [valų kalba (Gana)|valų tauta]], kuri priklauso Nigerio–Kongo kalbinei šeimai, gurų kalboms. Ji gimininga dagarių, mamprulių, frafrų ir kitoms šiaurinės Ganos kalboms.
Arealas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Gurų istorinis regionas: Waa | |
|---|---|
_1.JPG)
| |
| Šalis | Gana (Aukštutinis vakarų r.) |
| Tautos | valai |
| Miestai | Va |
| Valdovas | Va naa |
Valų gyvenamas arealas Ganoje apima teritorijas Aukštutiniame vakarų regione, Va savivaldybės, Rytų Va ir Vakarų Va rajonuose. Salyginės geografinės regiono ribos yra Juodoji Volta (vakaruose) ir Kulpavno upė rytuose. Šiauriniai kaimynai yra dagabai, vakariniai – biriforai. Pietuose ir rytuose jų žemės ribojasi su gurunsių (vaglų, čakalių, pasalų) teritorijomis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Remiantis pasakojamosios literatūros šaltiniais, valų protėviai į dabartines teritorijas migravo iš Mamprugu valstybės rytuose. Naujose žemėse jie susidūrė su vietos gyventojais lobais, kuriuos išstūmė į vakarus arba asimiliavo. Valų etnogenezėje svarbų vaidmenį atliko ir kitos panašios kilmės išeivių gentys dagabai ir biriforai, taip pat mandžių kilmės musulmonų pirkliai bei misionieriai iš šiaurės.
Skirtingai nei jų šiauriniai kaimynai dagabai ar aplinkinės gurunsių gentys, kurios nesukūrė ryškesnių politinių junginių, valai buvo vienintelė etninė grupė šiaurės vakarų Ganoje, kurie sukūrė savo centralizuotą valstybę. Jos politiniu centru tapo naujai pastatytas miestas Va, kuris ir dabar išlieka pagrindinis urbanistinis centras šiaurės vakarų Ganoje.
Valų etninė grupė, nepaisant nuolatinės asimiliacijos, išliko labai heterogeniška. Ją sudarė bent trys atskiros klasės, kurios savotiškai dalijos valdžia valstybėje. Valdančioji klasė, waa nabihi, tiesiogiai kilusi iš Mamprugu karalystės, dar vadino save „baltaisiais vala“ (Waala piene), ir iš jos buvo renkami valdovai, tituluojami Waa naa. Islamą išpažįstanti ir platinanti klasė yerihi tarpusavyje bendravo malinkių dialektu, ir iš jų tarpo buvo renkamas religinis lyderis limamas. Valstybės prastuomenė, ne visada priėmusi islamą, buvo traktuojama kaip pagonys, ir vadinami dagaaba (taip pat valai vadino savo šiaurinius kaimynus pagonis). Nepaisant kalbinio ir religinio susiskaldymo, visi valstybės gyventojai pripažino Va miesto valdžią ir tapatinosi su viena tauta.
Valdovų (Va naa) sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sorliya
- Pkasa
- Gyonyose
- Jare
- Pelepuo
- Sagye
- Dandum
- Kunlugi
- Sobu
- Gyisono
- Kunzoku
- Bonteho
- Fejole
- Nwankuri
- Bondiri
- Banoe
- Yaslogero
- Bakyigime
- Bayiyene
- Mdfuo
- iki 1896 Sedu Takoro
- 1896–1908 vardas neidentifikuotas
- 1908–1918 Dangana Takuma
- nuo 1918 Tanele
- Borduba
- apie 1932 Pelepuo
- apie 1951 Mumuni Koray II
- 1978–1998 Momori Bondiri II
- nuo 1998 Yakubu Seidu
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ivor Wilks. 2002. Wa and the Wala: Islam and Polity in Northwestern Ghana. Cambridge University Press.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||
_LOC_88692692.jpg)
| ||||||||||||||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
