Vadžrapanis (skr. वज्रपाणि = IAST: Vajrapāṇi „vėzdarankis“, tibet. ཕྱག་ན་རྡོ་རྗེ་  = Chakna Dorjé, kin. 金剛手菩薩, pinyin: Jīngāngshǒu púsà) – bodhisatva, žinomas iš budistinės mahajanos ir vadžrajanos mitologijos. Mahajanos tekstuose minimas retai, bet itin didelę svarbą įgavo vadžrajanos (ypač Tibeto) budizme. Tibete Vadžrapanis kartu su Avalokitešvara ir Mandžušri sudaro svarbiausiųjų bodhisatvų trejybę. Vadžrapanis laikomas budos Akšobhjos apraiška.

Vaizduojamas stovįs grėsminga laikysena, dešinėje rankoje laikąs pakeltą vadžrą. Vadžrapanis simbolizuoja jėgą, jo paskirtis – paklydimų ir neišmanymo naikinimas. Apie Vadžrapanį sukurta daug legendų – pvz., pasakojama, kad jis lydėjęs Šakjamunį, kai šis paliko Kapilavastą, arba kad jis dalyvavęs, kai pas budą susirinkę nagai.

Vadžrapanio paveikslas, dalies budologų nuomone, galėjęs išsirutulioti iš indų vėzdarankio dievo Indros.^[1]

• 
  Vadžrapanio skulptūrėlė ir Vidinės Mongolijos
• 
  Vadžrapanis (bronzos liejinys, šiaurės Indija, XII–XIV a.)
• 
  Buda, apsuptas Vadžrapanio ir Avalokitešvaros (Menduto šventykla, Indonezija)
• 
  Vadžrapanis (IX a. tibetitiška thanka)