Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Uniforma – standartizuota tarnybinė apranga, dėvima tam tikrų organizacijų, pvz., kariuomenės ar policijos, narių tarnybos metu. Uniforma sukuria monolitinį ir vieningą organizacijos įvaizdį ir simbolizuoja organizacijos funkciją bei jos narių statusą visuomenėje.

Bandymų standartizuoti kariuomenės aprangą buvo jau Antikos laikais – Spartos hoplitai ar Romos legionieriai dėvėjo gan panašius drabužius. Nors jie ir nebuvo visiškai vienodi, tačiau, pvz., aprangos spalva buvo reglamentuojama.

Didelio progreso unifikuojant armijų aprangą nebuvo iki pat XVI–XVII amžiaus, kai vienu metu kelios skirtingos valstybės nepriklausomai viena nuo kitos ėmė įvedinėti skiriamuosius ženklus, dažnai bendrus visai šalies armijai ar tam tikrai kariuomenės rūšiai. Tai buvo ant rūbų išsiuvinėti simboliai, tam tikros spalvos apranga ar juosta ant aprangos.

XVIII amžiuje vienoda apranga bent jau to paties dalinio ar kariuomenės rūšies viduje ypatingai išpopuliarėjo – tobulėjant masinės gamybos metodams užsakyti didelį kiekį vienodų uniformų buvo žymiai pigiau. Tuometinės uniformos buvo itin puošnios, siekiant padaryti priešininkui kuo didesnį įspūdį ir sukelti baimę.

XIX amžiaus pabaigoje, sparčiai tobulėjant šaunamiesiems ginklams, armijos buvo priverstos pereiti prie maskuojančios spalvos uniformų, kurių dėka kareiviai buvo sunkiau pastebimi ir todėl – mažiau pažeidžiami. Galutinai prie slepiamųjų uniformų buvo pereita prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui.

Uniforma atlieka daugelį funkcijų. Karinės uniformos yra visų pirma skiriamasis ženklas, leidžiantis nesunkiai atskirti karius nuo civilių gyventojų ar kariuomenei nepriklausančių ir todėl karo teisės neginamų kovotojų. Įvairių specialiųjų tarnybų, pvz., policijos uniformos taip pat leidžia greitai atpažinti tų tarnybų darbuotojus ir aiškiai nurodo jų statusą bei įgaliojimus.

Be to, šiuolaikinės karinės lauko uniformos yra sunkiai pastebimos ir leidžia kariams judėti nepastebėtiems bei išvengti priešo ugnies.

Taip pat uniforma atlieka ir tam tikrą psichologinį vaidmenį, suvienodindama visų uniformuotų žmonių išvaizdą ir taip nuteikdama juos interpretuoti save ne kaip atskirus individus, o kaip vieną visumą. Uniforma gali turėti ir estetinės reikšmės – puošnios uniformos prideda pritraukti naujus darbuotojus (arba rekrūtus)

Uniformas dėvi:

• ginkluotųjų pajėgų personalas
• policija
• muitinė
• įvairios sukarintos (statutinės) organizacijos:
  • priešgaisrinė apsauga, pasienio apsauga ir kt.
  • politinės organizacijos – pvz., kai kurių politinių partijų sukarinti padaliniai (Vokietijos NSDAP smogikai)
• skautai, pionieriai ir jiems artimos organizacijos
• kai kurių valstybinių institucijų darbuotojai. Dažnai uniformas dėvėdavo/dėvi valstybinių geležinkelių darbuotojai, miškininkai, prokuratūros darbuotojai ir t. t.
• kai kurių kompanijų (pvz., apsaugos) darbuotojai
• moksleiviai
• sportininkai
• kaliniai

• 
  1910 m. Švedijos armijos uniformos
• 
  Taivano karinės policijos uniforma
• 
  Uniformuoti Bostono (JAV) kontrolės posto darbuotojai
• 
  Vietnamo pionieriai (2003 m.)
• 
  Uniformuoti Katmandu (Nepalas) moksleiviai
• 
  Rusijos geležinkelietis konduktorius (2002 m.)
• 
  JAV olimpinė rinktinė 2000 metų Olimpinių žaidynių atidaryme
• 
  Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kaliniai