Tukididas
Tukidido biustas, saugomas Karališkajame Ontarijo muziejuje, Toronte
Gimė	~ 471–455 m.pr.m.e m. Alimose
Mirė	~ 404 m.pr.m.e – 393 m. pr. m. e. m.
Veikla	istorikas
Vikiteka	Tukididas

Tukididas iš Atėnų (gr. Θουκυδίδης ὁ Ἀθηναῖος, Thukydides ho Athenaios) – senovės Graikijos istorikas, gimęs apie 471–455 m. pr. m.e Alimose (gr. Άλιμος), aristokratų šeimoje, mirė apie 404 m. pr. m.e – 393 m. pr. m. e.^[1]

Jo mirties data nėra tiksliai žinoma, o tik bandoma nustatyti pagal paties Tukidido įrašus jo knygoje „Peloponeso karas“. Tukididas savo raštuose paminėjo įtvirtinimų, jungiančių Atėnus su Pirėjo miestu, liekanų apžiūrą (o šie įtvirtinimai buvo sugriauti 404 m. pr. m. e. Spartos karvedžio Lisandro (gr. Λύσανδρος) vadovaujamos kariuomenės), tačiau neužsiminė apie jų atstatymą 393 m. pr. m. e., todėl manoma, kad Tukididas mirė tarp 404 m. pr. m.e ir 393 m. pr. m. e.

Jo tėvas Oloras buvo kilęs iš Trakijos, kurioje šeima valdė aukso kasyklą.

Peloponeso karo metu (431 m. pr. m.e – 404 m. pr. m.e) Tukididas buvo paskirtas Thasos salos strategu. Tačiau jam nespėjus laiku atvykti į pagalbą apgultam Amfipoliui, buvo ištremtas iš šalies dvidešimčiai metų, kuriuos praleido Trakijoje bei Peloponese, pasišvęsdamas monografijos „Peloponeso karas“ rašymui. Į Atėnus Tukididas grįžo tik karui pasibaigus.

Monografijoje „Peloponeso karas“ Tukididas įvykius aprašo nuosekliai, metai po metų, pradėdamas nuo 411 m. pr. m.e ir labiausiai susitelkdamas ties konflikto eiga bei priežastimis. Skirtingai negu Herodotą Tukidido nedomino nei geografinis, nei etnografinis veikalo aspektai. Monografiją jis rašė norėdamas būsimiems politikams suteikti objektyvių žinių apie įvykius, kurių amžininku ir dalyviu jis buvo. Jo veikalas buvo gerai žinomas ir kruopščiai studijuojamas ilgus šimtmečius Romos imperijoje net iki pat jos žlugimo.

XV amžiuje Florenciją bei Veneciją užplūdus pabėgėliams iš osmanų užimto Konstantinopolio, veikalas vėl buvo prisimintas, išverstas į lotynų kalbą ir 1502 m. išspausdintas.

Šiame veikale Tukididas novatoriškai sprendė religingumo problemą, visiškai atmesdamas betarpišką dievų ir orakulų poveikį istorijos tėkmei. Aprašomus įvykius jis gretina su išvadomis, ir grindžia jas remdamasis šaltiniais bei sulyginimais. Vis tik šaltinius jis vertino ypač kritiškai, labai kruopščiai rinko informaciją ir atsakingai rekonstravo praeities įvykius. Jis siekė maksimalaus kūrinio objektyvumo. Šie Tukidido darbuose pritaikyti moksliniai medžiagos pateikimo elementai tapo gairėmis tolimesniam istorijos mokslo vystymuisi. Tukidido „Peloponeso karas“ – istorinis šaltinis, padaręs didelę įtaką net šiuolaikinei istoriografijai.

• http://www.hrono.ru/biograf/bio_f/fukidid.html
• http://www.gutenberg.org/browse/authors/t#a2352
• http://portalwiedzy.onet.pl/62785,,,,tukidydes,haslo.html Archyvuota kopija 2013-04-07 iš Wayback Machine projekto.
• http://www.historia.info.pl/historycy/tukidydes.html Archyvuota kopija 2009-06-25 iš Wayback Machine projekto.