Todži
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Japonija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iv
Nuoroda	688
Regionas**	Azija
Įrašymo istorija
Įrašas	1994  (18 sesija)
Todži šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Todži (jap. 東寺 = Tō-ji, liet. Rytinė šventykla) – nuo 796 m. veikianti ir seniausia iki šiol išlikusi budistinė šventykla Kiote, Japonijoje. Įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip vienas iš Senojo Kioto istorinių paminklų, o su šventykla susiję archyvai priskirti Pasaulio atminties registrui.^[1]

Šventykla įkurta 796 m. steigiant tuometinę sostinę, vadintą Heijanu (vėliau pervadintą į Kiotą). Tai buvo viena iš dviejų tuo metu mieste egzistavusių šventyklų, pastatyta imperatoriaus Kamu nurodymu. Antroji – Saidži (jap. 西寺 = Sai-ji, liet. Vakarinė šventykla) – iki šių dienų neišlikusi.

823 m. imperatorius Saga Todži vadovu paskyrė vienuolį Kūkajų, į Japoniją iš Kinijos atnešusį Šingon krypties budizmą. Anot jo mokymo, budizmas turėjo būti prieinamas visiems žmonėms, nepaisant jų socialinės padėties, o nušvitimą galėjo pasiekti bet kuris žmogus.

Šventykla stipriai nukentėjo XV a. vykusio Onino karo metu. Vėliau buvo atstatyta, tačiau ne iki galo atkartojant pirminę pastatų formą.^[2]

Šventyklos teritorija suplanuota pagal to meto taisykles: pastatai išdėstyti tiesioje linijoje, pradedant didžiaisiais pietiniais vertais (Nandai-mon), už jų stovinčiu pagrindiniu pastatu (Kondo), toliau šventųjų raštų studijų pastatu (Kodo) ir galiausiai refektoriumu (Jikido). Šios linijos kairėje taip pat yra įšventinimo pastatas (Kancho-in), svečių namai (Kyaku-den) bei Kūkajui pagerbti skirtas įkūrėjo pastatas (Taishido arba Miedo). Kairėje dominuoja medinė pagoda. Iš viso teritorija užima apie 10 ha plotą, be pastatų joje yra sodai su keliais mažais tvenkiniais.

• 
  Pietiniai vartai
• 
  Kondo
• 
  Kodo
• 
  Miedo
• 
  Jikido
• 
  Pagoda

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Japonijoje Šiaurės ir rytų Širakamio kalnai (1993) · Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Širetokas (2005) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024) Vidurio Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019) Vakarų ir pietų Baltojo garnio (Himedži) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021) Nematerialusis Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022)