Pirmojo Čin dinastijos imperatoriaus mauzoliejus *
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Kinija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, iii, iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 441
Regionas**	Azija-Okeanija
Įrašymo istorija
Įrašas	1987 m.  (nežinoma sesija)
Terakotinė armija šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Terakotinė armija (kin. 兵馬俑, 兵马俑, pinyin: bīngmǎ yǒng, „kareivių ir arklių laidotuvių skulptūros“) – Čin Ši Huango, pirmojo Kinijos imperatoriaus, terakotiniai kariai ir arkliai. 1974 m. darbininkai, kasdami šulinį viename iš ūkių tarp Li kalno ir Vei upės, netoli Šensi provincijos sostinės Siano, aptiko molines senovės karių galvas. Netrukus atvykę mokslininkai rado tvarkingai eilėmis išrikiuotą didžiulę molio kariauną. Terakotinės figūros datuojamos 210 m. pr. m. e. Figūrų aukštis svyruoja nuo 183 cm iki 195 cm, priklausomai nuo jų vaidmens; aukščiausios yra generolų figūros. Tarp šių figūrų yra kariai, kovos vežimai, arkliai, valdininkai, akrobatai, stipruoliai ir muzikantai.

Pagal legendą daugiau kaip du tūkstančius metų kariai stovi sustingę ir saugo savo imperatorių Čin Ši Huangą, kuris 221 m. pr. m. e. pasiskelbė visos Kinijos imperatoriumi ir pastatė šią didžiulę kapavietę. Iki dabar atkasama vis naujų molinių kareivių. Šiai dienai apytikriais įvertinimais yra trys iškasos su terakotine armija, kur rasta per 8000 karių, 130 karo vežimų su 520 arklių ir 150 arklių su raitininkais, kurių dauguma yra palaidota iškasose.^[1]

Imperatoriaus Čin Ši Huango mauzoliejus pradėtas statyti 246 m. pr. m. e. Istoriko Sima Čianio buvo aprašytas visas kapavietės grandioziškumas: statant dirbo 700 000 darbininkų, įrengimas tęsėsi 36 metus. Jis rašė apie retus brangakmenius, žvaigždėlapį, kur žvaigždes atstojo perlai, Kinijos žemėlapį ant mauzoliejaus grindų, kur upes ir jūras vaizdavo skystas gyvsidabris. Pilkapis neva buvo užpiltas variu ir apsaugotas arbaletų eilėmis. Tačiau Sima Čianis neminėjo terakotinės armijos. Apie 8000 žmogaus ūgio molinių kareivių buvo nudailinti skulptorių taip, kad kiekvienas buvo skirtingas.

• 
  Kareivių eilė. Kareivis kairėje yra be galvos, pasekmė to fakto, kad skulptūros buvo padarytos dalimis ir vėliau surinktos.
• 
  Kareivių veidai yra skirtingi. Kiekviena sukurta skulptūra yra unikali.
• 
  Valdininko skulptūra.
• 
  Terakotinių pėstininkų eilė.
• 
  Terakotiniai kariai buvo puošniai išpiešti. Šiandien dažai yra išlikė tik ant nedugelio skulptūrų . Atkreipkite dėmesį į neįtikėtiną kario apavo pado detalumą.
• 
  Skulptūros apima daugelį skirtingų tuometinės imperatoriaus armijos karinių vienėtų. Čia matome keturis pakinkytus arklius su karo vežimu.
• 
  Terakotinis karys su arkliu
• 
  Terakotiniai kariai skirtingose atkūrimo etapuose

• UNESCO pirmojo Čin dinastijos imperatoriaus mauzoliejaus aprašymas ^en
• Terakotinės armijos muziejaus kelionės vadovas ir nuotraukos ^en
• Pirmojo Čin dinastijos imperatoriaus mauzoliejus ir terakotiniai kariai bei arkliai ^en

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Kinijoje Šiaurės rytų Kinija Mingų ir Čingų dinastijų karališkieji rūmai Pekine ir Šenjange (Uždraustasis miestas ir Mukdeno rūmai) (1987) · Senovinės Kogurio karalystės sostinės ir kapavietės (2004) · Šanadu vietovė (2012) · Liangdžu miesto archeologinės liekanos (2019) · Migruojančių paukščių vietovės Geltonosios jūros ir Bohajaus įlankos pakrantėse (2019) Šiaurės Kinija Didžioji kinų siena (1987) · Tai Šanas (1987) · Mingų ir Čingų dinastijų karališkieji rūmai Pekine ir Šenjange (Uždraustasis miestas ir Mukdeno rūmai) (1987) · Pirmojo Činų imperatoriaus mauzoliejus (1987) · Pekino žmogaus archeologinė vieta Džoukoudiane (1987) · Čengdė kalnų kurortas ir aplinkinės šventyklos (1994) · Konfucijaus kapas ir šventykla bei Kong šeimos vila Čiufu (1994) · Pingjao senasis miestas (1997) · Vasaros rūmai, imperatoriškieji Pekino sodai (1998) · Dangaus šventykla, imperatoriškasis aukų altorius Pekine (1998) · Longmeno grotai (2000) · Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriškieji kapai (2000) · Jungango grotai (2001) · Insu (2006) · Utajaus kalnas (2009) · Dengfengo istoriniai paminklai „Rojaus ir Žemės centre“ (įtraukiant Šaoliną) (2010) · Didysis kanalas (2014) · Pekino centrinė ašis: pastatų ansamblis vaizduojantis idealią Kinijos sostinės tvarką (2024) Pietų Kinija Huan Šanas (1990) · Vulingjuanas, vaizdinga ir istorinė vietovė (1992) · Senovinių pastatų kompleksas Vudano kalnuose (1994) · Lušano nacionalinis parkas (1996) · Sudžou klasikiniai sodai (1997) · Uji kalnai (1999) · Senoviniai pietų Anhujaus kaimai – Sidi ir Hongdzunas (2000) · Makao istorinis centras (2005) · Kaipingo Diaolou ir kaimai (2007) · Pietų Kinijos karstiniai dariniai (2007) · Fudziano Tulou (2008) · Sančingšano nacionalinis parkas (2008) · Kinijos Dansia (2010) · Hangdžou Vakarų ežero kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Tusi vietovės (2015) · Dzuodziango Huašano uolų meno kultūrinis kraštovaizdis (2016) · Hubėjaus Šennongdzia (2016) · Gulangju − istorinė tarptautinė gyvenvietė (2017) · Fandzingo kalnas (2018) · Liangdžu miesto archeologinės liekanos (2019) · Čiuandžou, pasaulio emporiumas Song-Juan dinastijų Kinijoje (2021) Sičuanas Dazu uolos raižiniai (1999) · Huanglongas, vaizdinga ir istorinė vietovė (1992) · Emei kalno vaizdinga vietovė ir Didysis Lešano Buda (1996) · Čingčengo kalnas ir Dudziangjano irigacijos sistema (2000) · Sičuano didžiųjų pandų draustiniai (2006) Junanas Lidziango senamiestis (1997) · Trys lygiagrečios upės Junano saugomose srityse (2003) · Pietų Kinijos karstiniai dariniai (2007) · Kinijos Dansia (2010) · Čengdziango fosilijų vietovė (2012) · Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis (2013) · Senųjų Dzingmajaus kalno arbatos miškų kultūrinis kraštovaizdis Puere (2013) Tibetas Dziudžaigou slėnis, vaizdinga ir istorinė vietovė (1992) · Istorinis Potalos rūmų ansamblis (su Džokango, Norbulinkos rūmais) (1994) Gansu, Sindziangas ir Činghajus Mogao urvai (1987) · Sindziango Tianšanis (2013) · Šilko keliai:Čangano-Tinšanio koridoriaus kelių tinklas (2014) · Činghajaus Heh Šilis (2017) · Badyn Džarano dykuma – smėlio ir ežerų bokštai (2024) Nematerialaus paveldo objektai