Teofrastas
Teofrasto skulptūra Palermo botanikos sode
Gimė	~371 m. pr. m. e. Eresas, Lesbo s.
Mirė	287 m. pr. m. e. (83–84 metai) Atėnai
Peripatetikų licėjaus skolarchas
Kelintas	2
Ėjo pareigas	322 m. pr. m. e. – 287 m. pr. m. e.
Veikla	filosofas, mokslininkas
Sritis	fizika, botanika, metafizika, gramatika ir kt.

Teofrastas (sen. gr. Θεόφραστος, ~371–287 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, mokslininkas, priklausęs peripatetikų mokyklai.

Apie jo gyvenimą daugiausia žinoma iš Diogeno Laertiečio veikalo „Apie garsiųjų filosofų gyvenimą ir pažiūras“. Filosofas buvo kilęs iš Lesbo salos, vardu Tirtamas (sen. gr. Τύρταμος). Teofrasto („dieviška iškalba“) vardą jam suteikęs Aristotelis. Kartu su Eudemu sistemizavo Aristotelio filosofiją.

Atkeliavęs į Atėnus, Teofrastas iš pradžių buvo Platono, po jo mirties – Aristotelio mokinys. Galimai lydėjo Aristotelį į Makedoniją, kur šis vyko mokyti Aleksandro Didžiojo. Vėliau Teofrastas tapo peripatetikų mokyklos vadovu (kai Aristotelis dėl antimakedoniškų nuotaikų buvo priverstas trauktis iš Atėnų, o paskiau mirė).^[1]

Teofrastas mokyklai vadovavęs 35 metus, parengęs virš 2000 mokinių (tarp jų – Arkesilajas).^[2]

Teofrastas plėtojo ir tikslino Aristotelio idėjas. Tyrė logiką, metafiziką, etiką, gramatiką, istoriją, fiziką, biologiją ir kitus mokslus. Teigė, kad erdvė substancialiai neegzistuoja, laikas atsiranda iš judėjimo. Neigė, kad ugnis yra viena iš keturių pagrindinių gamtos stichijų – ji nesavarankiška, turi vartoti kitus kūnus.^[2]

Dauguma filosofo darbų neišliko, tačiau išliko vienas pirmųjų botanikos traktatų „Augalų istorija“ (sen. gr. Περὶ φυτῶν ἱστορία) – jame sistemino, aprašė augaliją, sėklų dygimą, nustatė dirvos, klimato svarbą augalams; veikalai turėjo daug įtakos vidurinių amžių mokslininkams ir botanikos raidai. Veikale „Charakteriai“ (sen. gr. Ἠθικοὶ χαρακτῆρες) išskyrė asmenybės 30 psichologinių tipų.^[2]