Siekinys (liet. siekti), arba supinas, supynas (lot. supīnum) – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.

• Lietuvių kalbos tarmėse vartojamas siekinys sudaromas su priesaga -tų < prabaltų k. *-tun < ide. *-tum, pavyzdžiui, kaimynai išėjo sūnaus aplankytų. Siekinys kilęs iš tu kamieno veiksmažodinių daiktavardžių galininko (lietų < *leitun 'lijimą, lietų'). Bendrinėje kalboje siekinį pakeitus bendratimi su ja dažniausiai tebevartojamas siekinio kilmininkas (kaimynai išėjo sūnaus aplankyti), o ne bendračiai įprastesnis galininkas (kaimynai išėjo aplankyti sūnų).

• Lotynų kalboje siekinys taip pat sudaromas iš veiksmažodinių daiktavardžių galininko (ar abliatyvo) ir turi priesagą -tum (I supinas) Eō dormītum 'einu miegotų' arba -tū (II supinas) Hoc est facile dictū '(Yra) lengva pasakyti'.

• Slavų kalbose dabar siekinys dažniausiai susiliejęs su bendratimi, tačiau slovėnų kalboje siekinio ir bendraties skirtumas išlaikomas: Oni so šli delat 'Jie išėjo dirbtų' greta Oni hočejo delati 'Jie nori dirbti'. Siekinys tebevartojamas ir žemutinių sorbų kalboje: źi spat! 'eik miegotų!'

• Švedų kalboje siekiniu (supinu) vadinama ne senovinė indoeuropiečių kalbų siekimo, tikslo reikšmę turinti iš veiksmažodinio daiktavardžio galininko kilusi forma, o ypatinga veiksmažodžio atmaina su priesagomis -it / -et, kilusi iš būtojo laiko bevardės giminės dalyvio ir vartojama tik sudėtiniam būtajam laikui sudaryti: Jag har tagit 'Aš esu paėmęs (-usi)'.

• Rumunų kalboje siekinys nurodo paskirtį, tikslą, jis sudaromas su prielinksniu de ir dalyviu: Această carte este de citit 'Ši knyga yra skaitymui (tam, kad ją skaitytų)'; Am de scris 'Turiu skaityti'.

• Estų kalboje siekinį atitinka bendratis su priesaga -ma (yra ir kita bendraties forma): tegema 'daryti / darytų' , jooksma 'bėgti / bėgtų', kõndima 'vaikščioti / vaikščiotų'. Tokios formos gali būti vartojamos taip pat, kaip ir lietuvių arba lotynų kalbų siekinys.

Pabrėžtina, kad Baltijos finų kalbose siekinys gali turėti linksnių, pavyzdžiui, kaip lyvių kalboje āndam 'duoti / duotų' : āndamõs (ines.) 'duodant, davime' : āndamõst (eliat.) 'iš davimo; duotina' : āndamõt (abes.) 'neduodant, be davimo'.

• Vytautas Ambrazas (2012-06-11). „Siekinys“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-11-18.
• Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija. T. I. – Vilnius, 1984.