Setai
Setai
Gyventojų skaičius	~ 13 tūkst.
Populiacija šalyse	Estija  Rusija
Kalba (-os)	veru, estų
Vėliava
Religijos	stačiatikiai
Giminingos etninės grupės	kiti finougrai

Setai (savivardis: setokõsõq, setoq, est. setud, rus. cету, псковская чудь, полуверцы) – finougrų etninė grupė, kuriai priklauso apie 13 tūkstančių Estijos gyventojų, gyvenančių šalies pietryčių Verumos ir Pelvamos apskrityse. Nedidelė jų dalis – 214 žmonių (2010 m. duomenimis) – gyvena Rusijoje, daugiausiai pasienyje su Estija, Pskovo srities Pečioros rajone. Setų gyvenamos teritorijos vadinamos Setuma.

Oficialiai Estijoje setai nelaikomi nacionaline mažuma, jų kalba priskiriama pietų estų kalbos dialektui, dar vadinamam veru kalba.

Kryžiuočiams užkariaujant Livoniją, dalis setų bėgo į rytus – Pskovo žemes, kur jie ilgai išlaikė pagonybę. Priešingai nuo estų liuteronų, setai yra stačiatikiai, šį tikėjimą priėmę XV–XVI a., iškart po pagonybės. Tuo tarpu patys estai apsikrikštijo XIII a. (liuteronais tapo nuo XVI a.), todėl setai išlaikė seniausius finougrų ikikrikščioniškos kultūros tradicijas.

Kelis šimtmečius laikęsi stačiatikybės, setai neturėjo Biblijos vertimo. Šalia gyvenę rusai setų nelaikė tikrais krikščionimis, vadindami juos „pusiautikiais“ (rus. полуверцами). Dažnai šis pavadinimas tarnavo kaip etnonimas.

Setų tradicijos ir gyvenimo būdas pristatomi Obinitsos muziejuje (Estijoje, Veru apskr., Meremejės valsčiuje (Meremäe vald)),^[1] taip pat Sigovo (Radajos) kaimo muziejuje (Rusijoje, Pečioros rajone).^[2]

Iki šių dienų išlikę senovinių setų gyvenviečių bei tradicinių žvejų kaimelių. Šiai etninei grupei būdinga ne tik savita architektūra, tradicijos, kulinarija, rankdarbystė, bet ir savita kalba. Tradicinis setų kostiumas skiriasi nuo estų kostiumo, nes yra perėmęs daugelį rusų aprangos detalių. Moterys dėvėjo sarafanus, vyrai – šone užsegamus marškinius, vadinamus kosovorotka, nešiojo megztas pirštines, kojines su dvispalviu (baltu su rudu) geometriniu ornamentu.

Setai garsėja ir savitomis tradicinėmis dainomis, vadinamosiomis leelo, kurios įtrauktos į nematerialųjį pasaulio paveldo sarąšą^[3]. Tai toks dainavimo būdas, kai vienas dainininkas improvizuoja, o choras atkartoja šias improvizacijas. Tradicinėms setų sodyboms būdingas vidinis kiemas, kurį iš visų pusių apsupa trobesiai. Į kiemą patenkama pro aukštus vartus. Tai patvirtina principą „mano namai – mano tvirtovė“.

• 
  Setų moteris su tautiniais drabužiais
• 
  Setų šventė, 2016 m.
• 
  Dievas Peko – setų tautos simbolis
• 
  Obinitsos setų muziejus
• 
  Viena iš setų koplyčių – Serga tsässon

• „Svogūnų kelias“: unikalios kultūros salelė Peipsi ežero pakrantėse
• Setų tauta (rusų k.)
• Estų kultūros paveldas

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Estijoje Materialusis Talino senamiestis (1997) · Struvės geodezinis lankas (2005, kartu su kitomis devyniomis valstybėmis) Nematerialusis Baltijos šalių dainų ir šokių šventės (Estija) (2003/2008, kartu su Latvija ir Lietuva) · Kihnu kultūrinė erdvė (2003) · Seto leelo: setų dainavimo tradicijos (2009) · Verumos dūminės pirties tradicijos (2014) · Išplėstinių luotų gamyba ir naudojimas Somos regione (2021)