Serbų kalba
| Serbų kalba српски, srpski | |
| Kalbama | Serbija, Bosnija ir Hercegovina (įskaitant Serbų respubliką), Juodkalnija, Kroatija, Vokietija, Rumunija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 12 mln.[1] |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 63 |
| Kilmė | indoeuropiečių - slavų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | sr |
| ISO 639-2 | scc/srp |
| ISO 639-3 | srp |
Serbų kalba – slavų kalbų grupei priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Serbijoje. Ši kalba valstybinė: Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Iš viso serbiškai šnekančiųjų yra beveik 12 mln. žmonių. Serbų kalba nežymiai skiriasi nuo kroatų kalbos (skiriasi iš esmės tik tuo, kad serbų kalba naudoja kirilicą, o kroatų – lotynų rašmenis), ir jos kartais vadinamos vienu serbų-kroatų kalbos pavadinimu. Juodkalnijoje valstybinė kalba yra juodkalniečių. Kai kurie kalbotyrininkai šią kalbą laiko serbų kalbos tarme.
Serbiškai kalba taip pat dalis gyventojų Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (apie 400 tūkst. žm.), Rumunijoje (27 tūkst.), Rusijoje (5 tūkst.), Turkijoje (20 tūkst.).
Serbų kalba – viena iš retų kalbų, kur oficialiai naudojamos dvi rašto sistemos (kirilica ir lotynų rašmenys). Serbų kalbos abėcėlę sudaro 30 raidžių.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]sccSIL ISO 639 kalbos kodo „scc“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „scc“)srpDuomenys apie kodu „srp“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
| |||||||||||||||||||||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
