Sensualizmas (pranc. sensualisme, iš lot. sensus – suvokimas, jausmas, pojūtis) – gnoseologijos kryptis, kuri teigia, kad mąstymo turinį ir pažintinę galią lemia pojūčiai. Gnoseologijoje yra materialistinė ir idealistinė sensualizmo tradicijos.

Sensualizmas susiformavo antikinėje filosofijoje, reikšdamas materializmo metodologinę tradiciją sieti pažinimą su objektyvios tikrovės juntamumu. Tačiau mąstymo kūrybiškumo ir pažinimo istoriškumo sensualistinė mąstymo pagrindų samprata paaiškinti negalėjo. Dėl šių priežasčių jau antikoje susilaukė racionalizmo opozicijos, negalėdama paaiškinti pažinimo istoriškumo sudarė prielaidas gnoseologiniam reliatyvizmui.

Sensualizmas būdingas ir naujųjų amžių gnoseologijai. Čia jis išsivystė iš antiracionalistinės empirizmo programos: atmetus racionalistinę mąstymo autonomijos prielaidą, siekiama parodyti grynai jutiminę patyrimo prigimtį. Taip empirizmas įgijo psichologinį pobūdį. Nors empirizmui sensualizmo turinys buvo suteiktas gnoseologijoje plėtojant materializmą (Dž. Lokas), tačiau tai, jog patyrime išskirti mąstymo pagrindai (pojūčiai) yra psichinio pobūdžio, sudaro galimybę subjektyvistiškai aiškinti mąstymo prigimtį (Dž. Berklis, D. Hiūmas).^[1]