Sanhedrinas (hebr. ‏סנהדרין‏‎; gr. συνέδριον, synedrion 'sėdintys kartu', 'susirinkimas, taryba') – iki V a. veikusi žydų politinė institucija, tuo pačiu aukščiausioji teisinė institucija.

Pagal Biblijos reikalavimus kiekvieno miesto sanhedriną sudarė 23 teisėjai. Didysis (Auksčiausias) Sanhedrinas susidėjo iš 71-jo didžiausiojo Izraelio teisėjo ir kitų, kurie atsakė už viso Izraelio tvarką ir teisingumą. Didžiajam Sanhedrinui vadovavo teisingumo vadas (Nasi), o jam padėdavo teisingumo pavaduotojas (Av Beit Din), aplink juos pusiau ratu sėdėjo 69 padedantys teisėjai. Jie visi rinkdavosi į Jeruzalės šventykloje paskirtas patalpas (Liškat ha-Gazith) bei dirbdavo visas dienas išskyrus Šabą bei visas žydų religines šventes. Kristaus laikais Didžiojo Sanhedrino teisėjais buvo išrinkti sadukėjai ir farizėjai, tačiau jie Naujajame Testamente aprašyti kaip korumpuoti savanaudžiai, klausantys Romos imperijos diktato. Judaizme Sanhedrinas simbolizavo paskutinę Izraelio teisingumo valdžią, blogai vykdžiusią Mozės reikalavimus.

• Žydų teismas – Sanhedrinas Archyvuota kopija 2006-10-17 iš Wayback Machine projekto.