Saeculum obscurum (lot. „tamsūs laikai”) – popiežystės laikotarpis X a. pradžioje. Pradžia laikomi 904 m., kai popiežius Sergijus III pradėjo vadovauti Šventajam Sostui. Saeculum obscurum tęsėsi 60 metų iki popiežiaus Jono XII mirties 964 m. Pirmą kartą terminas Saeculum obscurum buvo panaudotas XVI a. italų kardinolo ir istoriko Caesar Baronius veikale Annales Ecclesiastici.^[1]

Šis laikotarpis Bažnyčios istorikų pramintas „pornokratija“ (angl. pornocracy, vok. pornokratie, iš gr. pornokratiā, „prostitutės įstatymas”) arba Ištvirkėlių įstatymas (angl. Rule of the Harlots, vok. Hurenregiment). Istorikas Will Durant laikotarpį tarp 867 ir 1049 metų vadina „popiežystės nadyru“ (angl. nadir of the papacy).^[2]

IX–X a. popiežystė iš tikro išgyveno tikrai didelį nuosmukį. X a. pirmojoje pusėje ne vieną popiežių į sostą iškėlė palaido elgesio Romos matronos – Teodora ir jos duktė Marozija.^[3] Per savo valdomus vyrus tuo metu moterys realiai darė įtaką popiežystei.

• Sergijus III (904–911), manoma, kad buvo Marozijos meilužis.
• Anastasijus III (911–913)
• Lando (913–914)
• Jonas X (914–928), manoma, kad buvo Teodoros (Marozijos motina) meilužis. Manoma, kad Joną X nužudė Marozija.
• Leonas VI (928–928)
• Steponas VII (928–931)
• Jonas XI (931–935), Marozijos sūnus, manoma, kad tėvas - Sergijus III
• Leo VII (936–939)
• Steponas VIII (939–942)
• Marinas II (942–946)
• Agapetas II (946–955)
• Jonas XII (955–963), Marozijos anūkas.

• Popiežė Joana (legendinė asmenybė – Pornokratijos laikotarpiu esą popiežiumi tapusi moteris)

Šis straipsnis apie katalikybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.