Romualdas Ozolas
| Romualdas Ozolas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1939 m. sausio 31 d. Joniškėlis |
| Mirė | 2015 m. balandžio 6 d. (76 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Ozolienė |
| Vaikai | Džiugas, Jurga |
| Veikla | filosofas, pedagogas, redaktorius |
| Partija | 1973 m. SSKP, 1993 m. LCS, 2003 m. LCP |
| Alma mater | 1962 m. Vilniaus universitetas |
Romualdas Ozolas (1939 m. sausio 31 d. Joniškėlyje – 2015 m. balandžio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, pedagogas, redaktorius, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1957 m. baigė Bazilijonų vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos-filologijos fakultete. 1965–1968 m. žurnalo „Kultūros barai“ redakcijos atsakingasis sekretorius, skyriaus redaktorius. 1968–1973 m. VU aspirantas, 1973–1989 m. dėstytojas. 1973–1990 m. SSKP narys. 1975–1980 m. dirbo LSSR MT sekretoriate. 1980–1989 m. „Minties“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 1988–1990 m. savaitraščio „Atgimimas“ redaktorius.
Kai buvo nutarta įkurti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinę grupę, R. Ozolas buvo tarp 35 žmonių, į ją išrinktų.[1] 1988–1990 m. Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas. 1989–1990 m. savarankiškosios LKP, jos biuro narys. 1989–1990 m. LSSR AT deputatas. 1990–1992 m. LR AT deputatas, Nepriklausomybės akto signataras. 1990–1991 m. ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas.[2] 1990–1993 m. Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, LR valstybinių derybų su SSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys.
1992–2000 m. LR Seimo narys.[3] 2003–2007 m. Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys.[4]
Nuo 1992 m. Lietuvos centro judėjimo, nuo 1993 m. Lietuvos centro sąjungos pirmininkas. 2008 m. dalyvavo įsteigiant Lietuvių tautinį centrą, narys nuo jo įkūrimo.[5] Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas. 2012 m. buvo Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ apskritojo stalo pirmininku.
1994–1995 m. LR Seimo Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms spręsti narys. LR Seimo narių grupės Karaliaučiaus krašto lietuviams remti narys. Lietuvos ir Ukrainos draugystės draugijos pirmininkas. Baltijos Asamblėjos narys nuo jos įkūrimo, jos Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys. NATO komisijos narys. Laikraščio „Atgimimas“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Parengė publikacijų geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Nuo 2012 m. žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ vyr. redaktorius.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių filosofijos istorijos bruožai: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko universitetas, 1978. – 252 p.
- Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją: filosofijos istorija jaunuomenei. – Vilnius: Vyturys, 1988. – 213 p. – ISBN 5-7900-0008-8
- Pirmieji atkurtosios nepriklausomybės metai. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992. – 112 p.
- Atgimimo ištakose: 1970–1980 m. Lietuvos kultūros gyvenimo štrichai. – Vilnius: Pradai, 1996. – 568 p. – ISBN 9986-776-13-9
- Išsivadavimas: 1971–1984 m. asmeninio dvasinio gyvenimo štrichai. – Vilnius: Pradai, 1998. – 611 p. – ISBN 9986-776-24-4
- 2001-ieji. Lietuva: politinis metų portretas. – Vilnius: Mintis, 2002. – 446 p. – ISBN 5-417-00838-9
- 2002-ieji. Lietuva: politinis metų portretas. – Vilnius: Mintis, 2003. – 463 p. – ISBN 5-417-00851-6
- 2003-ieji. Lietuva: politinis metų portretas. – Vilnius: Mintis, 2004. – 466 p. – ISBN 5-417-00858-3
- 2004-ieji: Lietuva: antrosios Respublikos pabaiga. – Vilnius: Mintis, 2005. – 294 p. – ISBN 5-417-00880-X
- Lietuva. 1998–2000 metai. Istorija karštomis pėdomis. – Vilnius: Mintis, 2005. – 339 p. – ISBN 5-417-00888-5
- Lietuva. 1994–1997: istorija karštomis pėdomis. – Vilnius: Mintis, 2007. – 446 p.: portr. – ISBN 978-5-417-00917-4
- Lietuva. 1990–1993: istorija karštomis pėdomis. – Vilnius: Mintis, 2008. – 355 p. – ISBN 978-5-417-00944-0
- Į saulėlydžių krantą: Lietuvos gyvenimo ES užrašai: faktai ir mąstymai, 2004–2005 m. – Vilnius: Diemedis, 2008. – 338 p. – ISBN 978-9986-23-148-6
- Kodėl griūva mūsų pilys: politinė publicistika, 2004–2008. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2008. – 199 p. – ISBN 978-9986-23-141-7
- Paskui greičiausią pelną: Lietuvos gyvenimo ES užrašai: faktai ir mąstymai, 2006–2007 m. – Vilnius: Diemedis, 2008. – 350 p. – ISBN 978-9986-23-149-3
- Nepriklausomybė alternatyvų neturi: Lietuvos gyvenimo ES užrašai: faktai ir apmąstymai, 2008 m. – Vilnius: Diemedis, 2009. – 262 p. – ISBN 978-9986-23-151-6
- Ant imperijos slenksčio: Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai: faktai ir mąstymai 2009 m. – Vilnius: Diemedis, 2010. – 294 p. – ISBN 978-9986-23-159-2
- Aušros raudoniai: sugyvenimai, arba 1990–1992 m. dienoraščių puslapiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąj. leid., 2010. – 662 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-643-7
- Per lėtinį bankrotą: Lietuvos gyvenimo Europos Sąjungoje užrašai: faktai ir mąstymai, 2010 m. – Vilnius: Diemedis, 2011. – 310 p. – ISBN 978-9986-23-164-6
- Valstybės atkūrimas: Lietuvos parlamentas, 1990–1992 / Romualdas Ozolas, Birutė Valionytė. – Vilnius: Artlora, 2013. – 512 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-508-37-3
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1991 m. Stasio Šalkauskio premija
- 2000 m. LDK Gedimino 2 laipsnio ordinas[6]
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis [7]
- 2019 m. Vilniuje, ant namo Teatro g. 11, kuriame Romualdas Ozolas gyveno 1978-1991 m., buvo atidengta atminimo lenta.[8]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Eglė Samoškaitė (2015). Antakalnyje palaidotas vienas Sąjūdžio architektų R. Ozolas. delfi.lt
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojų patvirtinimo“. 1990 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. I-36. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.
- ↑ 1996–2000 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas/kandidatai/kand_anketa_l_295267.htm Archyvuota kopija 2010-06-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Išsibarsčiusios tautinės jėgos buriamos į Lietuvių tautinį centrą“. ve.lt. Vakarų ekspresas. 2008-08-20. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.
- ↑ „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių apdovanojimo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu ir Gedimino ordino medaliu“. 2000 m. vasario 11 d. dekretas Nr. 768. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024
- ↑ Vaiškūnas, Jonas (2019-10-24). „Vilniuje atidengta atminimo lenta Romualdui Ozolui (nuotraukos, video)“. alkas.lt. Alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Supratimai: parinktos 1956–2006 m. metafizinio dienoraščio mintys / Romualdas Ozolas (sud. Audronė Daugnorienė). – Vilnius: Naujoji Romuva, 2007. – 728 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9768-4-4
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
