Riedulys – bet koks suapvalintas akmuo, didesnis nei 200 mm skersmens. Kampuoti akmenys yra vadinami luitais. Vieni rieduliai yra nesunkūs, juos galima paridenti rankomis, o kiti dideli ir sunkūs. Rieduliai gali susidaryti upių vagose, t. y., srovė gali atskelti ir nuzulinti didelį akmenį. Taip pat gali būti sunešti ledyno. Paprastai kuo tvirtesnė motininė uoliena, tuo didesnis riedulys, nes yra atsparesnis mechaniniam poveikiui.

Vietomis rieduliai gali susikaupti mažoje teritorijoje. Tokios teritorijos vadinamos riedulynais. Pagal riedulių petrologinę sudėtį galima nustatyti, iš kurios vietos jie atkeliavo. Pavyzdžiui, jei randamas granitinis riedulys, kurio sudėtis atitinka Alandų salyno granitą, tai greičiausiai jis buvo ledyno perneštas iš ten. Pagal riedulių ilgųjų ašių orientacijos tyrimus galima spręsti lokalius ledyno judėjimo klausimus.

Stambūs rieduliai žinomi ir gerbiami Lietuvos krašte nuo seno. Pagonybės laikais ir vėliau šalia ar ant jų atnašautos aukos, apie juos pasakojami padavimai ir legendos. Kai kurie itin dideli akmenys atrasti atsitiktinai ir juos atkasus pritaikyti lankymui. Lietuvoje saugomi 93 didžiausi išlikę rieduliai, iš jų apie 50 paskelbti gamtos paminklais.^[1]

10 didžiausių Lietuvos riedulių:

1. Barstyčių akmuo
2. Puntukas
3. Kriaučiaus akmuo
4. Akmuo „Mokas“
5. Šilalės akmuo
6. Vištyčio akmuo
7. Akmuo „Daubos kūlis“
8. Vosgėlių akmuo
9. Didysis Dzūkijos akmuo
10. Velnio akmuo

Didžiausias upių akmuo – Gaidelis.

• Lauko akmenys (sud. Audronė Ilgevičienė, Petras Ilgevičius). - Vilnius: Tiamata, 2007. - 165 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-31-009-9

• Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2011-08-28 iš Wayback Machine projekto.
• Geologijos informacinė sistema (GEOLIS). Geotopai Archyvuota kopija 2010-01-21 iš Wayback Machine projekto.