Raudonpelekė karalžuvė
| Lampris guttatus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Raudonpelekė karalžuvė (Lampris guttatus) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Lampris guttatus Brünnich, 1788 |
Raudonpelekė karalžuvė (Lampris guttatus) – vėduokliažuvių (Lampriformes) būrio, karalžuvinių (Lamprididae) šeimos, bei pirmoji atrasta pilnai šiltakraujų žuvų rūšis.[1]
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didelė žuvis – gali sverti iki 270 kg, bei kūno ilgis gali siekti iki 2 m. Jų kūnas ovalinis, suplotas, raudonai oranžinis.
Fiziologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Raudonpelekę karalžuvę tyrinėję biologai, 2015 metų išvadose paskelbė, kad tai yra atrasta pirmoji, pilnai šiltakraujė žuvų rūšis [2]. Anot nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos, kurios biologai tyrinėjo šią žuvį, būdama šiltakraujiška, ji turi daugiau privalumų susigauti grobį – kadangi turi geresnę regą ir greičiau plaukia. Turi gebą išlaikyti 2 °C šilčiau akis ir smegenis, nei kūno temperatūra. Jos raumenų temperatūra išlieka vidutiniškai aukštesnė 5 °C, nei vandens temperatūra 45-305 metrų vandenyno gylyje.
Pora kitų žuvų rūšių, įskaitant Thunnus orientalis ir tikrosios rykliažuvės tik iš dalies šiltakraujės - šiltas kraujas cirkuliuoja tik gyvybiškai svarbiuose jų organuose, kaip kad raumenyse, kas suteikia joms daugiau energijos judėti po vandeniu. Bet jų vidaus organai, pavyzdžiui širdis gana greitai vėsta, kada jos paneria į gilesnius, šaltus vandenis ir tai greitai priverčia jas atgal pakilti arčiau vandens paviršiaus ar plaukti į seklesnius vandenis kur šiltesnis vanduo [3].
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paplitusios Atlanto, Ramiojo vandenynų vidutinio ir tropinio klimato zonose – nuo Didžiosios Niufaundlando bankos, Norvegijos ir Grenlandijos pakrančių iki Argentinos, pietvakarių Atlanto vandenyne, Senegalo, Angolos pakrančių rytų Atlanto vandenyno dalyje. Kitos populiacijos nuo Aliaskos įlankos iki pietinės Kalifornijos Ramiajame vandenyne. Aptinkamos ir Indijos vandenyno vidutinių platumų zonose.
Gyvenama aplinka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal palydovų duomenis, jos didesnę gyvenimo laiko dalį praleidžia dažniausiai nuo 45 iki 400 m vandenynų šaltuose gyliuose, be reguliaraus iškilimo į paviršių.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.nationalgeographic.com/science/phenomena/2015/05/14/meet-the-comical-opah-the-only-truly-warm-blooded-fish/
- ↑ discovery.com / Meet the World’s First Fully Warm-Blooded Fish, Posted 05/14/15
- ↑ eurekalert.org / New research reveals first warm-blooded fish, Public Release: 14-May-2015
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- fishbase.org / Lampris guttatus (Brünnich, 1788) Opah
- eurekalert.org / New research reveals first warm-blooded fish, Public Release: 14-May-2015;
- sci-news.com / Opah (Lampris guttatus): First Known Warm-Blooded Fish Species, May 15, 2015;
- news.discovery.com / First Warm-Blooded Fish Identified Archyvuota kopija 2015-05-16 iš Wayback Machine projekto., May 14, 2015;
- bbc.co.uk / Warm-blooded fish traps its own heat in the deep, 15 May 2015;
- dailymail.co.uk / Researchers find the first warm blooded fish: Giant 'moonfish' the size of a car tyre flaps its fins to generate heat, 14 May 2015;
- sciencemag.org / Whole-body endothermy in a mesopelagic fish, the opah, Lampris guttatus, 15 May 2015;
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
