Rapolas Skipitis
Gimė	1887 m. sausio 31 d. Baukai, Daujėnų valsčius
Mirė	1976 m. vasario 23 d. (89 metai) Čikaga, JAV
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla	teisininkas, advokatas, politinis veikėjas
Partija	1917 m. Demokratinės tautos laisvės santara 1925 m. Lietuvos ūkininkų partija
Alma mater	1916 m. Maskvos universitetas
Vikiteka	Rapolas Skipitis

Rapolas Skipitis (1887 m. sausio 31 d. Baukuose, Daujėnų valsčius – 1976 m. vasario 23 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis veikėjas.^[1]

1901–1904 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, 1905–1909 m. Šiaulių gimnazijoje. Būdamas gimnazistu dalyvavo revoliuciniame judėjime, platino uždraustą lietuvišką spaudą. 1909–1910 m. socialistų aušrininkų organizacijos veikėjas, „Aušrinės“ redakcijos narys, aušrininkų moksleivių organizatorius.

1909–1910 m. Maskvos universitete studijavo mediciną, tačiau baigė teisės studijas Teisės fakultete 1916 m. Buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininkas (1911–1915 m.). 1917 m. Petrograde su kitais įkūrė „Santaros“ partiją, laikraščio „Santara“ redaktorius. ^[2] 1917–1918 m. Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje narys, vėliau Tarybos pasiųstas įgaliotiniu į Ukrainą, kur be diplomatinių pareigų, rūpinosi ir lietuvių pabėgėlių reikalais.

1918 m. gegužės mėn. grįžo į Šiaulius, mokytojavo, 1918 m. lapkričio 24 d. išrinktas Šiaulių miesto tarybos vykdomosios komisijos sekretoriumi, paskirtas taikos teisėju ir tardytoju bei Švietimo ministerijos įgaliotiniu Šiaulių miestui ir apskričiai. 1918–1919 m. dalyvavo kovose su bermontininkais.

1919–1920 m. taikos teisėjas Kaune, nuo 1919 m. kovo 6 d. iki 1920 m. birželio 18 d. valstybės gynėjas prie Kauno apygardos teismo, komisijos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymui paruošti narys. Nuo 1920 m. birželio iki 1922 m. vasario mėn. Lietuvos vidaus reikalų ministras. 1922–1940 m. dirbo prisiekusiuoju advokatu, 1932–1940 m. advokatų tarybos narys.

1923 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, jos atstovas II Seime. 1925–1928 m. Ūkininkų partijos pirmininkas, laikraščio „Ūkininko balsas“ redaktorius. 1926 m. Ūkininkų partijos atstovas III Seime. 1927–1928 m. Šaulių sąjungos pirmininkas. 1932–1940 m. Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas. 1937–1940 m. redagavo šios draugijos žurnalą „Pasaulio lietuvis“. Kartu 1937–1940 m. laikraščio „Namų savininkas“ redaktorius. ^[3] Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Aušrinė“, „Naujienos“. 1926 m. apdovanotas Suomijos nacionalinės gvardijos kryžiumi.

1940 m. birželio mėn. emigravo į Vokietiją. Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas (1941–1945 m.). 1941 m. balandžio mėn. jam numatytas teisingumo ministro postas Laikinojoje vyriausybėje po vokiečių kariuomenės įžengimo į Lietuvą, tačiau taip ir nesuteiktas.

1946 m. emigravo į JAV. Buvo Pasaulio lietuvių I kongreso iniciatorius, organizatorius ir jo pirmininkas.

• Nepriklausomą Lietuvą statant, atsiminimai, 1961 m.
• Nepriklausoma Lietuva, atsiminimai, 1967 m.