Rašalas – spalvotas rašymui skirtas skystis.

Paprastasis rašalas – vandenininis sintetinių dažų tirpalas, kuris turi konservavimo (pvz., rezorcino), tirštinimo (pvz., dekstrinų) ir kitų priedų. Dokumentų rašalas gaminamas iš geležies druskų, tokių kaip geležies sulfatas, ir raugų (tanino, tanino rūgšties).

Iš pradžių jo spalva būna gana blanki, tačiau vėliau dėl geležies junginių oksidacijos jis patamsėja ir pasidaro labai atsparus išplovimui ir šviesai. Parkerinis ir savirašių prietaisų rašalas gaminamas iš lengvai tirpstančių sintetinių dažų, kad praėjimo kanalų neužkimštų susidarančios nuosėdos. Hektografinis rašalas gaminamas iš neblunkančių bazinių dažų, leidžiančių padaryti daug atspaudų. Kopijavimo rašalas turi nemažai tirštiklių (cukraus, dekstrinų); juo daromos kopijos braižymo kalkėje. Skalbinių ženklinimo rašalas turi plovikliams atsparių juodų dažų arba skalbiamus audinius dažančių sidabro druskų. Slaptaraščio rašalas daromas iš kai kurių organinių arba neorganinių junginių. Stiklo ėsdinimo rašalo sudėtyje esama stiklą tirpinančių rūgščių, o metalo ėsdinimo rašale – chemikalų, reaguojančių su metalais ir paliekančių juose matomus ženklus.

Rašalas naudojamas nuo II tūkstantmečio pr. m. e.^[1]