Purizmas (kalbotyra)
Purizmas (lot. purus 'švarus, grynas') – kalbos gryninimas, stengimasis apsaugoti kalbą nuo kitų kalbų elementų, skolinių, tarptautinių žodžių. Purizmas būdingas bendrinės kalbos normų formavimosi laikotarpiui.
Purizmas būna kraštutinis ir nuosaikusis:
- Kraštutinis purizmas, kurio atstovai siekia bet kokius skolinius keisti savais žodžiais, gali neigiamai paveikti kalbos raidą, nes kalbą gali izoliuoti nuo tarptautinės leksikos fondo.
- Nuosaikusis purizmas, kurio šalininkai siekia pakeisti tik nereikalingus skolinius, visuotinai pripažįstamas reiškinys.
Lietuvių kalboje siūlyta žodžius „papirosas“, „apelsinas“, „geometrija“ pakeisti žodžiais „rūkinys“, „saulobuolis“, „trikampiomata“; žodžius „vilnos“, „galva“, įtarus, kad jie gali būti svetimos kilmės, norėta pakeisti žodžiais „gaurai“, „mąstalas“.[1]
Kraštutinį purizmą palaikė „aušrininkai“, Stasys Dabušis, Antanas Vireliūnas.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Purizmas (kalbotyra). Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 267 psl.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
Cover photo is available under {{::mainImage.info.license.name || 'Unknown'}} license.
Cover photo is available under {{::mainImage.info.license.name || 'Unknown'}} license.
Credit:
(see original file).
