Pulsaras – besisukanti neutroninė žvaigždė, kuri skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę radijo bangų, šviesos, rentgeno ir gama spindulių pavidalu. Spinduliavimo periodas kinta nuo 1,5 ms iki 8,5 s.

Pulsarai spinduliuoja statmenai jų paviršiui pluoštu, panašiu į siaurą kūgį iš magnetinių polių sričių. Dėl šios priežasties ir pulsaro sukimosi apie ašį, kuri dažniausiai nesutampa su magnetine ašimį, spinduliavimas registruojamas kaip trumpi impulsai ir tik tada, kai spinduliavimo pluoštas atsisuka į Žemę. Dėl šio efekto ir kilo tokio tipo neutroninių žvaigždžių pavadinimas.

Pirmą kartą pulsarą aptikto Jocelyn Bell Burnell ir Antony Hewish 1967 m. Hewish už šį atradimą bei kitus darbus 1974 metais buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija.

Yra sukurtos kelios hipotezės, tačiau tvirtai pulsarų spinduliavimo kilmė nėra paaiškinta iki šiol.^[1]

Pagal tai, iš kur gaunama energija spinduliavimui, pulsarai skiriami į tris tipus:

• Radijo pulsarai, spinduliuojantys sekundžių trukmės impulsus, yra pavienės neutroninės žvaigždės, susidariusios po didelės masės supernovos sprogimo. Jie spinduliuoja sukimosi aplink ašį (kinetinę) energiją (dėl to sukimosi periodas ilgėja).
• Rentgeniniai pulsarai yra glaudžiųjų dvinarių žvaigždžių nariai, spinduliuojantys rentgeno spindulius dėl normalios žvaigždės medžiagos akrecijos į neutroninę žvaigždę.
• Magnetarai yra neutroninės žvaigždės su ypač stipriu magnetiniu lauku.

• Greičiausias žinomas pulsaras yra PSR 1937 + 214, jis apsisuka 642 kartus per sekundę.^[2]

1. ↑ Europos kosmoso agentūra,„EOld pulsars still have new tricks to teach us“. (angl.)
2. ↑ Iliustruota faktopedija. Vilnius: Alma littera, 2000, 20 p. ISBN 9986-02-895-7.

• Apie pulsarus (rus.)

Šis straipsnis apie žvaigždę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.