Profilinis mokymas – viena iš diferencijuoto ugdymo formų. Jo esmė yra mokymo diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus. Jis įgyvendinamas moksleivius suskirstant į gana pastovias grupes, atsižvelgiant į jų siekius bei pajėgumą. Sudaryta grupė mokosi to ar kito dalyko pagal vieną iš keleto alternatyvių skirtingo sudėtingumo programų, kurios tarpusavyje skiriasi tikslais, turiniu, mokymo metodais ir pasiekimų reikalavimais. Mokant profiliuotai, kai kurie mokomieji dalykai gali būti iš viso nedėstomi.

Uždaviniai, kurie suprantami kaip ši pagalba mokiniui:

• rinktis tinkamiausią, savo polinkius, interesus ir gabumus atitinkantį ugdymosi kelią;
• stiprinti mokymosi motyvaciją, išvengti galimų mokymosi nesėkmių;
• įgyti papildomų žinių, įgūdžių ir gebėjimų, plečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį;
• susidaryti pagrįstą nuomonę dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimąją profesiją;
• tinkamai pasirengti toliau studijuoti ir mokytis visą gyvenimą;
• optimizuoti mokymosi krūvį, mažiau laiko skirti tiems bendrojo lavinimo dalykams, kuriems moksleivis neturi ryškesnių gabumų ir polinkių.^[1]

1998 metais patvirtintas profilinis mokymo modelis keletą metų buvo eksperimentuojamas bei koreguojamas.

Profilinis mokymas Lietuvos bendrąjį išsilavinimą teikiančių mokyklų 11 klasėse (gimnazijų 3 klasėse, profesinių mokyklų 1 ir 2 kursuose) įvestas nuo 2000 m. rugsėjo 1 dienos.

Pagrindinės mokyklos 9–10 klasėse ir gimnazijos 1–2 klasėse moksleiviai kryptingai rengiami pasirinkti profilį, skatinami kuo visapusiškiau išbandyti jėgas ir geriau suvokti savo polinkius, gebėjimus ir siekius. Profilinis mokymas mažina atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo krypties ir profesinio mokymo, neskatindamas per ankstyvos moksleivių specializacijos.

Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje klostosi keturi ugdymo profiliai: Humanitarinis; Realinis; Technologinis ir Meninis.

Kiekvienas profilis priklausomai nuo savo specifikos gali turėti siauresnių pakraipų: a) humanitarinis: b) realinis: c) technologinis: d) meninis.

Profilinis mokymas kritikuojamas, nes rengia menkai raštingus, siauro išsilavinimo mokinius. Mokymosi krūvis profilinėse klasėse ne tik nesumažėjo, bet netgi gerokai padidėjo, lyginat jį su mokymosi krūviu 9-10 klasėse, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu bendrovės „Factus Dominus“ atliktas mokslinis tyrimas „Profilinio mokymosi problemos“.^[2]