Pilypavo mūšis
Pilypavo mūšio paveikslas nutapytas Eriko Dalbergo
Data 1656 m. spalio 22 d. Vieta Europa, Abiejų Tautų Respublika, Pilypavo valsčius Rezultatas Švedų kariuomenės pergalė
Konflikto šalys
Abiejų Tautų Respublika	Švedija Brandenburgas Brandenburgas-Prūsija
Vadovai ir kariniai vadai
Vincentas Gosievskis	Gustaw Otto Stenbock
Pajėgos
8500	9000

Pilypavo mūšis (šved. Slaget vid Filippovo, lenk. Bitwa pod Filipowem) – taip pat žinomas kaip Mėrūniškių Pilypavo mūšis (lenk. Mieruniszkami-Filipowem), mūšis įvyko 1656 m. spalio 22 d. Švedų tvano metu tarp Švedijos-Brandenburgo kariuomenių ir Abiejų Tautų respublikos kariuomenės.

Po pergalės prieš Švedų-Brandenburgo kariuomenę ties Prostkais, lietuvių-totorių kariuomenė įžengė į atkovotas žemes, tačiau dalis totorių pasitraukė ir kariuomenėje liko apie 8500 kareivių. Antroje spalio mėnesio pusėje kariuomenės susitiko netoli Pilypavo kaimo. Švedų-Brandenburgo kariuomenei vadovavo generolai Gustaw Otto Stenbock ir Jurgis Frydrikas. Lietuvos kariuomenei vadovavo Lietuvos lauko etmonas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis. Karinės jėgos santykis buvo apylygis Švedų-Brandenburgo kariuomenėje buvo apie 9000 kareivių, o Lietuvos kariuomenėje 8500 kareivių.

Lietuvos kariuomenė buvo sutelkta netoli Pilypavo kaimo, tačiau Švedų-Brandenburgo kariuomenė netikėtai puolė iš vakarų ties Mėrūniškių kaimu. Lietuvos kariuomenė neįstengė atlaikyti šio puolimo ir nusprendė trauktis į šiaurės rytus. Pralaimėjimas buvo skausmingas, bet dėka Vincento Gosievskio laiku duoto nurodymo pasitraukti, kariuomenė patyrė nedaug nuostolių. Buvo prarasta daug technikos įrenginių ir nemažai kareivių paimti į nelaisvę. Po mūšio Vincentas Gosievskis sudarė paliaubas su priešininkais, tačiau neilgai trukus Švedų-Brandenburgo kariuomenė toliau pradėjo puldinėti link Vyslos upės.

• http://filipow.free.ngo.pl/historia.htm Archyvuota kopija 2010-11-03 iš Wayback Machine projekto..