Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Piligrimas (lot. peregrinus – svetys, užsienietis) – asmuo, išsiruošęs į piligriminę kelionę, norėdamas aplankyti kokią nors šventą vietą. Paskata piligriminei kelionei gali būti siekis gauti nuodėmių atleidimą, įžado vykdymas, viltis, kad tam tikroje vietoje bus išklausytos maldos, pagyta nuo ligos. Tikslas yra tam tikra šventa laikoma vieta, pvz., bažnyčia.

Senovėje tam tikros vietos, pvz., olos, arba šventyklos laikytos ypatingai šventomis ir buvo lankomos piligrimų. Žymiausia graikų pasaulio piligrimų lankoma vieta buvusi Efeso Artemidės šventykla.

Nuo pirmosios šventovės pastatymo viena svarbiausių pasaulio piligrimų lankomų vietų yra Jeruzalė, kuri laikoma šventu judėjų miestu. Šiais laikais miestas šventu laikomas visų trijų monoteistinių pasaulio religijų: judėjų, krikščionių ir musulmonų.

IV a. pasklidus žiniai, kad imperatorienė Helena Jeruzalėje rado Jėzaus nukryžiavimo kryžiaus relikvijų, padaugėjo į Jeruzalę vykstančių piligrimų. Tarp jų buvo ir daug moterų, pvz., vienuolė Egerija, pasiturinti romėnė Paula su dukterimi Eustochium, kurios priklausė šventojo Jeronimo ratui, taip pat šventoji Melanija ir jos to paties vardo senelė.

Anksčiausia rašytiniuose šaltiniuose minima krikščionių piligrimų kelionė į Šventąją Žemę vyko 333 m. sausumos keliu iš Bordo į Jeruzalę; tai yra užfiksuota Itinerarium Burdigalense, lotynų kalba parašytame kelionės vadove, kuriame nurodomi kelionės etapai. Didelę reikšmę netrukus įgavo ir apaštalų Petro ir Pauliaus palaidojimo vieta Romoje. Viduramžiais žinomiausia piligrimų lankoma vieta tapo Santjago de Kompostela.

Žymiausi Reformacijos veikėjai - Cvinglis, Kalvinas bei Martinas Liuteris nepalankiai žiūrėjo į piligrimus, siedami tai su prietarais ir paplitusia prekyba indulgencijomis. Norvegijoje priėmus liuteronybę piligrimams grėsė net mirties bausmė.

Skirtingai nuo protestantų Katalikų bažnyčia skatina piligrimines keliones. Piligrimų lankomos vietovės paprastai yra patvirtintos ir pripažįstamos Katalikų bažnyčios, nors piligrimais vadinami ir lankantys oficialiai nepripažintas vietas, pvz., Medžiugorę. Per paskutinius kelis šimtmečius svarbiomis piligrimų lankomomis vietomis tapo Lurdas ir Fatima.