Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpis (南北朝, pinyin nánběicháo) – sumaišties laikotarpis Kinijos istorijoje nuo 420 iki 589 m., vienas iš vadinamųjų „viduramžių“ etapų, sekęs po Vakarų Dzin valstybės. Baigėsi Sui dinastijai suvienijus Kiniją.
Kai Vakarų Dzin nukariavo Han Džao valstybė, Dzin valdžia pabėgo iš šiaurinių rajonų į pietinius ir toliau valdė iš Dziankango. Ši jų valstybė paprastai vadinama Rytų Dzin. Pietuose valdžiusios valstybės tęsė kiniškas tradicijas.
Šiaurėje 304 – 439 m. gyvavo Šešiolika valstybių. Beveik visi jų valdovai buvo ne kinų, o stepių klajoklių tautelių (Wu Hu – „penkių barbarų“) kilmės.
Galima laikyti, kad Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpio tikroji pradžia yra pasibaigus Šešiolikos valstybių bei Rytų Dzin valdymui.
Bendri laikotarpio bruožai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors šiaurėje valdė ne kinai, jie perėmė nemažai kinų kultūros elementų. Taip pat buvo asimiliuojamos pietuose gyvenusios ne kinų kilmės tautos.
Geografinių sąlygų skirtumai lėmė, kad Šiaurėje stiprėjo kavalerija, o Pietuose – karo laivynas. Kadangi kavalerijai buvo sunku kovoti Pietuose, o žirgų stokojantiems Pietums – Šiaurėje, abi Kinijos dalys tarpusavio santykiuose daugiau mažiau išlaikė pusiausvyrą.
Tobulėjo technika: išrastas parakas (tuo metu naudotas tik fejerverkams), karutis. Padaryta atradimų medicinoje, astronomijoje, kartografijoje.
Sparčiai plito ir populiarėjo budizmas.
Šiaurinės dinastijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiaurinėms dinastijoms (北朝, pinyin: běi cháo) priskiriamos Šiaurės Vei (Wei, 386–534 m.), Rytų Vei (534–550 m.) bei Vakarų Vei (535–556 m.), Šiaurės Či (Qi, 551–577 m.) bei Šiaurės Džou (557–581 m.).
Pietinės dinastijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žlugusios Vakarų Dzin valstybės vyresnieji Dzin šeimos valdymą tęsė iš Dziankango. Įtakingos vietinės šeimos rėmė Langje kunigaikščio paskelbimą Rytų Dzin imperatoriumi Juaniu. Per visą egzistavimo laikotarpį Rytų Dzin valdžią nuolat ištikdavo krizės, stiprėdavo karinių sluoksnių valdžia. Paskutinis imperatorius į sostą atsisėdo 419 m., tačiau po metų turėjo jo atsisakyti Liu Ju naudai. Taip prasidėjo Song dinastijos valdymas (Liu Song valstybė, 420–479 m.). Po jos sekė Pietų Či (Qi, 479–502 m.), Pietų Liang (502–557 m.) ir Čen (Chen, 557–589 m.).
| ||||||||||||||||||||||||||||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
