Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Išnašos? Jei galite, sutvarkykite.

Parasparnis – lengvas, bet už orą sunkesnis skraidymo aparatas, neturintis standžios struktūros, sudarytas iš lengvos medžiagos ir stropų (plonų virvelių).

Naudojamas sklandymui kylančiuose šilto oro srautuose taip, kaip tai daro sklandytuvai ir skraidyklės. Parasparnis dažnai painiojamas su parašiutu. Iš tikrųjų, jie vizualiai panašūs, tačiau skiriasi paskirtis. Parašiutas skirtas saugiai nusileisti ant žemės, o parasparnis – kuo ilgiau skrieti ore. Parasparnis turi daug efektyvesnes aerodinamines savybes, tačiau nepritaikytas išsiskleisti lasvame kritime.

Prižiūrint instruktoriui, skraidyti parasparniu galima išmokti atlikus 60 skrydžių ir praleidus ore 10 valandų ir išlaikius teorijos egzaminą. ParaPro-3 licenzija leidžia atlikti paprastus skrydžius be instruktoriaus priežiūros. Parasparnis skrydžiui paruošiamas per 5-10 minučių. Visa įranga sveria 3-25 kg ir telpa vidutinio dydžio kuprinėje. Pakilti į orą galima startuojant nuo kalvos šlaito, o lygumose – naudojant specialų išvilktuvą. Esant palankioms oro sąlygoms ir turint įgūdžius, galima visą saulėtą dieną skraidyti nenusileidžiant.

Parasparnio piloto „darbo vieta“ – pakabinimo sistema – specialus „krėslas“, kuriame patalpinamas atsarginis parašiutas, variometras-aukštimatis, navigacinė įranga (GPS), radio stotelė, vandens gertuvė ir kita įranga.

Skrydžio parasparniu nuotolio rekordas – virš 600 km, Lietuvoje – 345 km. Didžiausias parasparnio greitis – 60-65 km/h, kai kuriose aerobatikos figūrose – virš 100 km/h. Turėdamas minimalų žemėjimo greitį 1 m/s ir nedidelį viražo spindulį, parasparnis kildamas aukšty šiltuose oro srautuose sugeba aplenkti patį tobuliausią sklandytuvą. Parasparniu galima daryti įvairias aerobatikos figūras: „mirties kilpą“, „statinę“, „kūlverstį pirmyn“ ir kitas.

Lietuvoje yra 15 parasparnių klubų. Klubus jungia Lietuvos Skraidyklių ir Parasparnių sporto federacija.

Pagrindinės skraidymo disciplinos yra šios:

Maršrutiniai skrydžiai (angl. XC - Cross Country) - skristi greičiau, toliau ir ilgiau.

Tikslusis nusileidimas - pakilus nusileisti kuo tiksliau į taikinį.

Akrobatiniai skrydžiai - pakilus kuo tiksliau atlikti akrobatinius manevrus: srauto nutrūkimą, plokščią suktuktuką(helikopterį), sūkimasi kuomet sųkimosi ašis yra tarp piloto ir kupolo (SAT), persivertimą (tumbling) ir kitus.