Tradicija (lot. traditio – perdavimas, pasakojimas) – istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių etninės grupės kultūros formų perdavimas iš kartos į kartą.^[1] Tradicijos apima tikėjimą, mitus, meną, dorovę, apeigas, papročius, folklorą, žaidimus ir kt.^[2]

Svarbi tradicijų dalis yra ritualiniai, doroviniai papročiai. Papročiai susiklostė ir per ilgą laiką nusistovėjo iš gerbiamų poelgių.^[3] Pirmykštėje visuomenėje papročiai buvo universalūs ir pakankamas individų elgesio normavimo būdas, nes bendruomenės solidarumą lėmė materialinės kovos už būvį sąlygos. Pagal papročius buvo tvarkomos visos gyvenimo sritys, o moralės normos nesiskyrė nuo papročių visumos.

Tradicijos supažindina žmones su tautos istorija, kultūros vertybėmis, padeda pažinti savo tautos kultūros paveldą ir gyvąją tradiciją, formuotis tautinei savimonei, etniniam kultūros ugdymui. Įvairūs procesai (pvz., industrializacija, globalizacija, tautų asimiliacija, tam tikrų kultūrinių grupių marginalizacija) gali prisidėti prie laipsniško tradicijos nykimo.^[1]